Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto lektorių dokt. Godos Strikaitės-Latušinskajos ir dr. Pauliaus Jurčio projektas, kai pirmą kartą pasaulyje į mokymosi procesą buvo integruoti pačių dėstytojų skaitmeniniai antrininkai (DI žinių avatarai), yra nominuotas prestižiniam „AI Lithuania“ apdovanojimui DI inovacijų švietime kategorijoje.
„AI Lithuania“ apdovanojimui nominuoti VU dėstytojai G. Strikaitė-Latušinskaja ir dr. P. Jurčys džiaugiasi galėdami pristatyti novatorišką VU dvasią. Pasak jų, DI priemonės atveria naujas galimybes plėsti žinias ir skatinti kritinį mąstymą, empatiją ir tarpusavio pasitikėjimą tarp studentų ir dėstytojų, o dėstytojai neturėtų bijoti, kad šios priemonės išstums juos iš mokymo procesų.
„Stovėdami ties šia svarbia švietimo ir DI technologijų sankirta, – sako dr. P. Jurčys, – užuot nerimavę, kaip DI paveiks mokymosi procesus, turime ieškoti būdų, kaip patys galime pritaikyti šias priemones, siekdami plėsti žmonių suvokimo akiračius.“
Sėkmingas bandomasis projektas VU – tai pavyzdys kitoms institucijoms, atskleidžiantis, kokią įtaką DI gali turėti keičiant mokymo metodus, stiprinant studentų įsitraukimą ir keliant svarbius klausimus apie etiką, duomenų privatumą ir naujų technologijų integraciją.
„Ši nominacija – tai svarbus pripažinimas ir mums, ir Vilniaus universitetui. Ji padrąsina mus toliau kurti modernią, personalizuotą ir labiau prieinamą mokymosi aplinką, atitinkančią šiuolaikinio studento poreikius. Džiaugiamės, kad mūsų pastangos neliko nepastebėtos ir kad Vilniaus universitetas dalijasi mūsų vizija apie inovatyvų švietimą. Tikime, kad švietimo ateitis yra neatsiejama nuo tokių sprendimų kaip „Paulius AI“ ir „Goda AI“, kurie suteikia galimybę mokytis personalizuotai, efektyviai ir inovatyviai“, – sako dokt. G. Strikaitė-Latušinskaja.
Anot lektorių, tai tik pradžia. Remdamasis jau įgytomis pamokomis ir užmegztais ryšiais, VU tęs DI dvynių taikymą, kad būtų plečiamas supratimas, kaip DI galėtų būti panaudojamas švietimo srityje. Tai darydamas, VU siekia būti pasaulio inovacijų priešakyje ir rodyti pavyzdį, kad DI priemonės gali praturtinti mokymosi procesą ir žmogiškųjų išteklių bei kritinio mąstymo horizontus.
Nauji mokymo ir mokymosi horizontai
2024 m. pavasario semestre VU Teisės fakulteto dėstytojai G. Strikaitė-Latušinskaja ir dr. P. Jurčys žengė naują žingsnį aukštojo mokslo srityje. Siekdami atverti naujas žinių perteikimo studentams galimybes, lektoriai sukūrė ir į paskaitų bei mokymosi procesą integravo savo DI žinių dvynius „Goda AI“ ir „Paulius AI“.
Pradiniai projekto rezultatai atskleidė, kad DI dvyniai yra itin veiksminga žinių atvėrimo ir mokymo priemonė. Užuot pakeitę dėstytojus, jie veikia kaip lengvai pasiekiami, nuolat prieinami žinių šaltiniai, kuriais studentai gali naudotis bet kuriuo jiems patogiu metu. Toks lankstumas studentams suteikė galimybę giliau panagrinėti sudėtingus teisės aspektus jiems patogiu tempu, peržvelgti ir pasitikslinti dėstomą medžiagą ne tik įprastose paskaitose.
Dėstytojų prieinamumas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę pastebimai sumažino studentų jaučiamą įtampą ir stresą. Pasibaigus semestrui, paskaitose dalyvavę studentai teigė, kad sumažėjo jų nerimas, mat jie turėjo naują ir patogią priemonę, padedančią geriau įsisavinti paskaitų medžiagą ir labiau kontroliuoti mokymosi procesą.
Be to, tokia integracija padidino įsitraukimą į mokymosi procesą ir paskatino daugiau diskusijų paskaitų metu. Įdomu tai, kad galimybė bendrauti su dėstytojų DI antrininkais ne tik nepakenkė studentų ir dėstytojų ryšiui, bet netgi priešingai – jį sustiprino. Turėdami galimybę konsultuotis su DI dvyniais, studentai galėjo geriau įsisavinti kurso medžiagą ir džiaugėsi artimesniu ryšiu su dėstytojais. Studentai jautėsi labiau aprūpinti, nes turėjo daugiau galimybių pažinti dėstomą medžiagą, o paskaitų metu diskusijos tapo subtilesnės.
Viena iš džiugiausių projekto staigmenų – sustiprėjęs ryšys tarp dėstytojų ir studentų. Užuot sukūrę atskirtį ar sumažinę gyvo bendravimo vertę, DI dvyniai paskatino dar gyvesnes diskusijas paskaitose ir sukėlė domėjimąsi ne tik dėstomu dalyku, bet ir DI priemonių nulemtais pokyčiais švietimo srityje. Studentai drąsiau užduodavo klausimus DI dvyniams, ypač sudėtingomis ar subtilesnėmis temomis, žinodami, kad vėliau galės grįžti į auditoriją su sukaupta informacija ir padiskutuoti giliau. Toks nuolatinis informacijos ratas praturtino mokymo(si) procesą, skatindamas bendradarbiavimą ir bendrą žinių paiešką.
Viena svarbiausių pamokų, išryškėjusių bandomojo projekto metu, yra ta, kad DI mokymo priemonių įtraukimas suteikia galimybę įgyti naujų skaitmeninio raštingumo įgūdžių, kuriuos, panašiai kaip kompiuterinį ar kritinį mąstymą, universitetai turi ugdyti iš anksto. Išmokę efektyviai naudotis DI įrankiais, studentai didina ne tik skaitmeninį raštingumą, bet ir pasitikėjimą savimi, kuris padeda žengti į profesinį pasaulį.
„Turime suteikti studentams DI raštingumo įgūdžių, – sako dr. P. Jurčys, – kad jie galėtų klestėti profesinėje ir asmeninėje veikloje.“
Nepaisant to, lektorių teigimu, DI integravimas neturėtų būti suprantamas kaip atsisakymas esminių švietimo principų – kritinis mąstymas vis dar išlieka svarbiausias.
Kaip pažymėjo VU dėstytojai dokt. G. Strikaitė-Latušinskaja ir dr. P. Jurčys, DI įrankių integravimas į mokymo programą atveria galimybę naujai permąstyti, ką kritinis mąstymas reiškia mašininio mokymosi amžiuje: „DI gali atlikti duomenų analizę ar pasiūlyti greitų įžvalgų, o žmogaus protas – susitelkti į gilesnių problemų sprendimą, etinius klausimus ir interpretavimą. Dėstytojai atlieka pagrindinį vaidmenį skatindami savarankišką studentų mąstymą. Jie turi padėti studentams užduoti tinkamus klausimus, kritiškai įvertinti prielaidas ir peržiūrėti DI pateikiamus rezultatus – tai itin svarbūs įgūdžiai epochoje, kai algoritmai vis labiau lemia sprendimų priėmimą.“
