Rugsėjo 12 d., maždaug 09:23 val. ryte Lietuvos laiku turėtų įvykti rugsėjo 10 d. iš Kenedžio kosminių skrydžių centro Floridoje pakilusios „Polaris Dawn“ misijos narių – JAV kompanijos „Shift4“ vadovo bei įkūrėjo Jaredo Isaacmano ir įgulos narės „SpaceX“ inžinierės Sarah Gillis išėjimas į atvirą kosmosą 700 km aukštyje virš Žemės. Atvirame kosmose neprofesionalūs astronautai planuoja išbūti apie 2 valandas.
Šis, pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos dėmesį prikaustęs įvykis yra vadinamas vienu rizikingiausių ir įeis į žmonijos istoriją kaip pirmoji privati misija, kurios metu civiliai išsilaipins atvirame kosmose. Astronautų išėjimą į atvirą kosmosą tiesiogiai transliuos „SpaceX“ savo svetainėje ir „X“ socialiniame kanale. Transliacija turėtų prasidėti likus maždaug 1 valandai iki numatyto astronautų išėjimo į kosmosą, 08:23 val. ryte Lietuvos laiku.
Dar prieš išsilaipinimą į atvirą kosmosą, neprofesionalūs astronautai pirmą kartą istorijoje pasieks net 1400 km orbitą ir keliaus per didelės radiacijos Žemės magnetinio lauko zoną. Tokiame kosmoso aukštyje žmogus nebuvo nuo pat NASA „Apollo“ skrydžių į Mėnulį laikų. Astronautai dėvi specialius, didesnį mobilumą užtikrinančius „SpaceX“ EVA (angl. Extravehicular Activity) kostiumus su moderniausiu šalmo ekranu (HUD) ir kamera. Šie kostiumai buvo sukurti per pustrečių metų naudojant inovatyvias medžiagas ir atliekant daugybę tyrimų.
Tikslas – moksliniai tyrimai
Misijos dalyviai kosmose planuoja atlikti apie 40 mokslinių eksperimentų, taip pat sieks išsiaiškinti kosminių skrydžių ir kosminės spinduliuotės poveikį žmogaus kūnui. Misijai vadovaujančio Jaredo Isaacmano teigimu vienas iš šios misijos tikslų – pargabenti į Žemę mokslinių duomenų, kurie padėtų pasiekti „SpaceX“ galutinį tikslą – patikrinti, ar žmonija kada nors galėtų išsikraustyti gyventi į kosmosą.
Ši įgula pirmoji išbandys ir lazerio veikimu grindžiamą palydovinį interneto ryšį „Starlink“ kosmose, todėl bus gauta vertingų duomenų būsimoms kosminių ryšių sistemoms.
Taip pat bus atliekami tyrimai, susiję su kosminių skrydžių metu patiriamu regėjimo sutrikimo sindromu (angl. Spaceflight associated neuro-ocular syndrome, SANS) – viena iš didžiausių rizikų, kylančių žmonių sveikatai ilgalaikių kosminių skrydžių metu. Ultragarso poveikio veninei oro embolijai (VOE) tyrimais bus prisidedama prie dekompresinės ligos gydymo tiek kosmose, tiek Žemėje.
Grįžimas į Žemę irgi nebus paparastas
„Polaris Dawn“ civilių astronautų misija į Žemę turėtų grįžti po penkių dienų, t.y. rugsėjo 15 dieną. Panašu, kad „SpaceX“ raketos „Falcon 9“ sugrįžimas į kosminę stotį taip pat gali būti ne paprastas. Pasak skrydį atidžiai stebinčio „Shift4 Payments Lithuania“ vadovo Tado Vizgirdos, nusileidimui į Žemę turi būti kruopščiai pasiruošta.
„Ši misija yra labai rizikinga nuo raketos pakilimo iki jos sugrįžimo į Žemę. Kaip žinia, skrydžio startas buvo vis atidedamas nuo rugpjūčio pabaigos, siekiant užtikrinti saugų misijos dalyvių pakilimą. Viena iš atidėjimo priežasčių buvo nepalankios oro sąlygos. Nusileidimui taip pat reikia tinkamų oro sąlygų, tad tikėkimės, kad audrų nebus ir nusileidimas įvyks sklandžiai, nes astronautai turi ribotą kiekį deguonies, kuris yra tiksliai apskaičiuotas 5 dienų kelionei,“ – sako Jaredo Isaacmano „Shift4” įmonės padaliniui Lietuvoje vadovaujantis Tadas Vizgirda.
Visą gyvenimą puoselėtai svajonei lemta išsipildyti
„Polaris Dawn“ misijos vadovas J. Isaacmanas, kompanijos „Shift4“ įkūrėjas, yra reaktyvinio lėktuvo pilotas. J. Isaacmanui rūpi ne tik pakartoti tai, ką patyrė profesionalūs astronautai: jis siekia tobulinti kosmoso technologijas, prisidėti prie jų kūrimo finansavimo ir asmeniškai rizikuoja testuoti jas ten, kur jos ir turi veikti – negailestingoje kosmoso erdvėje.
Be bendrovės „SpaceX“, misija „Polaris Dawn“ vykdoma bendradarbiaujant ir su Kosmoso sveikatos tyrimų institutu (TRISH), Boulderio miesto universitetu „BioServe Space Technologies“ Kolorado valstijoje, Embry-Riddle aeronautikos universiteto Kosmoso technologijų laboratorija, aukštąja medicinos mokykla „Weill Cornell Medicine“, Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorija, Ramiojo vandenyno Šiaurės vakarų nacionaline laboratorija ir JAV karinių oro pajėgų akademija.
Išsamesnė informacija apie misiją ir įgulą pateikiama https://polarisprogram.com
