1999 m. pasirodžiusi „Futurama“ tapo vienu populiariausių visų laikų animacinių serialų. Serialas sulaukė kritikų simpatijų ir pelnė daugybę „Annie“ ir „Emmy“ apdovanojimų.
Nuo liepos 29 d. „Disney+“ platformoje pradedant rodyti naują „Futuramos“ sezoną apie 25-erių metų picų išvežiotoją, kuris 1999 m. gruodžio 31 d. atsitiktinai užšaldo save ir atsibunda po 1000 metų, pradėdamas viską iš naujo ir turėdamas „įvairialypę“ naujų draugų grupę, įskaitant griežtą, bet mielą ateivę Leelą ir Benderį, robotą, turintį žmogiškų savybių ir trūkumų, atskleidžiame įdomesnius faktus apie patį serialą.
Labiausiai išsilavinę karikatūrų rašytojai istorijoje
Animacinis serialas „Futurama“ kupinas įvairių mokslinių juokelių ir matematinių užuominų. Serialo scenaristų kolektyvo nariai kartu sudėjus turėjo tris daktaro laipsnius, septynis magistro laipsnius ir daugiau nei 50 metų Harvardo universitete įgytą išsilavinimą.
Epizode „Bendos kalinys“ keliems veikėjams sukeičiamos mintys, tačiau jie negali grįžti į savo kūnus, nes negali keistis su tuo, su kuriuo keitėsi anksčiau. Dėl to kilo matematinė dilema, tačiau scenaristas daktaras Kenas Kileris sukūrė ir įrodė matematinę teoremą, kuri paaiškina, kaip veikėjams būtų galima grąžinti protus. Tai pirmoji ir vienintelė žinoma teorema, sukurta tik pramogai.
Garsūs žmonės „Futuramoje“
Seriale daugybė garsių veidų pasirodė epizodiniuose vaidmenyse, prisijungdami prie Džono DiMaggio, Billy Westo ir Katey Sagal gaujos nuotykių, įskaitant Snoop Dogg, Lucy Liu, serą Patricką Stewartą, Johną Goodmaną, Coolio, Pamela Anderson, ir Alą Gorą.
Garsus anglų fizikas Stivenas Hawkingas irgi pasirodė animaciniame filme „Futurama“ ir įgarsino savo paties personažą. Jam reikėjo specialios įrangos, kad galėtų kalbėti „roboto“ balsu.
Seriale panaudotos ir išgalvotos garsių žmonių gyvenimo detalės. Viso serialo metu Niksonas, tiksliau, Ričardo Niksono galva, purto žandus ir garsiai rėkia: „Aroo!“ Buvęs prezidentas Niksonas iš tikrųjų niekada to nedarė – bent jau niekas apie tai nežino. Balso aktorius Billy Westas sakė, kad šią frazę ir garsą sukūrė todėl, kad Niksonas jam priminė vilkolakį.
Nežemiškas „Hypnotoad“ garso triukas
„Hypnotoad“ firminis garsas yra išskirtinis ir tikrai nežemiškas, tačiau iš tikrųjų šis garsas buvo sukurtas naudojant gana įprastą dalyką. Garsas, kuris techniškai vadinamas „Pikta mašina“, iš pradžių atsirado dėl to, kad kažkas klaidingai paspaudė mygtuką, kuris sukėlė garsinį pranešimą laidoje naudojamoje montavimo programoje. Neaišku, kas paspaudė mygtuką, bet garso redaktoriui Polui Kalderiui patiko tai, ką jis išgirdo. Iš pradžių jis turėjo būti laikinas pakaitinis garsas, tačiau visiems darbuotojams taip patiko, kad jie nusprendė jį pasilikti, o „Hypnotoad“ tapo interneto memų įžymybe.
Specialiai „Futuramai“ sukurta ateivių kalba
3000 m. Niujorko pasaulis pripildytas vaizdų ir tekstų iš ateivių kalbos. Gerbėjai lengvai perprato pirmąją ateivių kalbą – jie galėjo nustatyti, koks simbolis pakeičia kiekvieną raidę, ir iššifruoti kodą. Todėl scenaristai ir animatoriai sukūrė antrąją kalbą. Užuot tiesiog pakeitus raidę simboliu, kiekvienai raidei priskiriama skaitinė vertė. Skaičius 0 yra lygus A ir t. t. Iš kitų raidžių atimama ankstesnio simbolio skaitinė vertė. Jei rezultatas yra mažesnis už nulį, pridedama 26, tada šis skaičius paverčiamas simboliu.
Gerbėjai perprato ir antrąją kalbą, todėl Mattas Groeningas liepė sukurti trečiąją. Deja, ji buvo tokia sudėtinga, kad ją įtraukti į serialą būtų buvę per sunku. Internete galima rasti keletą įrankių, kaip šis Futurama Alienese Decoder, skirtų iššifruoti daugeliui „Futuramos“ kalbų.
Seriale daugybė kompiuterių mokslo ir matematikos nuorodų
Kadangi prie serialo „Futurama“ dirbo daug išsilavinusių scenaristų ir komikų, laidoje yra daugybė juokelių, kuriuos paprastai reikia žiūrėti antrą ar trečią kartą, o daugumai žiūrovų prireikia dar ir šiek tiek pasimokyti.
Pavyzdžiui, Benderio buto numeris yra 00100100, o tai yra ASCII dvejetainis dolerio ženklo simbolis. Benderio buto numeris gerai jį reprezentuoja, nes bet kuris robotas iš karto pamatytų jį kaip „$“, o jei pažinotų Benderį, žinotų, kad tai jo butas.
Panašiai ir Leelos eilės numeris, kuris yra „1-B-D-I“, arba, išvertus – „Viena bevardė akis“. Jos buto numeris yra „1I“, kuris tampa nuoroda į jos monokulinį regėjimą.
M. Groeningas bendradarbiavo su Deividu S. Cohenu, kuris buvo populiariausių „Simpsonų“ epizodų autorius. D. Cohenas Harvarde baigė fizikos studijas, o Kalifornijos universitete Berklyje įgijo informatikos magistro laipsnį. Jo matematinis išsilavinimas sukurti daugybę juokelių, įskaitant skaitmenimis pagrįstą ateivių kalbą ir nesuskaičiuojamą daugybę foninių garsų, kuriuos iššifruoti gali tik patys protingiausi žiūrovai.
Kaip gimė „Futurama“?
1999 m. Mattas Groeningas po didžiulės „Simpsonų“ sėkmės išleido mokslinės fantastikos komediją, apie kurią galvojo ne vienerius metus. Pavadinimas „Futurama“ kilo iš 1939 m. Niujorko pasaulinės parodos paviljono. Normano Bel Geddeso suprojektuotame „Futurama“ paviljone buvo pavaizduota, kaip jis įsivaizdavo pasaulį šešiasdešimtaisiais.
Pagrindinis „Futuramos“ muzikos takelis, kurį sukūrė Christopheris Tyngas, labai panašus į prancūzų elektroninės muzikos atlikėjo Pierre’o Henry dainą „Psyché Rock“. Melodijos tokios panašios, kad „Futuramoje“ skambanti muzika gali būti Henry kūrinio remiksas.
Kiekvienas serialo epizodas buvo kuriamas maždaug metus, nes kiekvienas juokelis ir animacinis kadras buvo kruopščiai tikrinamas. Viskas prasidėdavo nuo idėjos, kuri paskiriama rašytojui, kad šis parengtų apmatus ir pirmąjį juodraštį. Vėliau pirmasis juodraštis žodis po žodžio, scena po scenos buvo analizuojamas scenaristų kambaryje. Paskui jį įrašydavo aktoriai ir perduodavo animatoriams.
