Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui.
Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi. Anot „Telia“ ekspertų, ši įrenginių kategorija turi didelį potencialą, tačiau vadinti juos keturkojų pakaitalais dar kol kas yra pernelyg optimistiška.
„Paskui mus lakstantys metaliniai keturkojai robotai ne vienam skamba kaip scena iš „Terminatoriaus“ filmo, bet „Xiaomi CyberDog 2“ ir „Tecno Dynamic 1“ šią „fantastiką“ atneša į šiandienos realybę. DI paremti šunys nesunkiai rieda riedlente, vykdo mūsų komandas ir padeda valdyti namų įrenginius, bet savo esybe kol kas labiau primena prietaisus, nei tikrus gyvūnus. Pagrindiniu jų pranašumu prieš įprastus augintinius galima įvardinti praktiškumą, kuris šiems robotams leis atsidurti ten, kur šuniui gyventi paprasčiausiai nėra sąlygų“, – teigia parodoje dalyvavęs „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.
Kompiuteriai ant keturių kojų
Kad šuo nėra taip paprastai atkartojamas, įrodo jau abiejų robotų išvaizda. „Xiaomi CyberDog 2“ savo dydžiu ir matmenimis primena dobermanų veislės atstovus, o „Tecno Dynamic 1“ – siekia panašumo su vokiečių aviganiu. Nepaisant to, tiek vieną, tiek kitą gaminį dėl aštrių linijų ir kieto korpuso liežuvis labiau linksta vadinti kompiuteriu ant keturių kojų.
„Didžiausiu iššūkiu kuriant šį inovatyvų produktą „Xiaomi“ vadovas įvardino kibernetinio šuns mobilumą užtikrinančias pavaras, įtaisytas kojų sąnarių vietoje. „CyberGear“ pavadintas sprendimas leidžia „CyberDog 2“ sparčiai bėgioti ir net atsiplėšti nuo žemės. Tuo metu, kad jis neatsitrenktų į kliūtis ir gebėtų orientuotis erdvėje, užtikrina net 19 jutiklių sistema, kuri apima penkias kameras, keturis ToF sensorius, gylio jutiklius ir lazerinį radarą. Greta viso to, šuo geba „girdėti“ ir reaguoti į lietimą, kas atveria papildomas sąveikavimo su šeimininku galimybes“, – vardina R. Mikalauskas.
Be panašios įrangos „Tecno Dynamic 1“ gali pasigirti prieiga prie „Bluetooth“ ir Wi-Fi, judėjimą tamsoje pagerinančiais prožektoriais bei keičiama baterija, kuri robotinio šuns „gyvybę“ palaiko iki 90 minučių. Abiejų kibernetinių augintinių smegenis atstoja galingi DI lustai, gebantys ne tik realiu laiku valdyti keturkojo judėjimą, bet ir apdoroti šeimininko tariamus žodžius.
Akivaizdu, jog už visas šias sudėtingas technologijas būsimiesiems šių augintinių šeimininkams teks nemenkai paploninti piniginę. Produktą pristatęs „Xiaomi“ vadovas pripažino, jog „CyberDog 2“ kol kas smarkiai nukryps nuo bendrovės žemų kainų politikos ir būsimiesiems pirkėjams atsieis kiek daugiau, nei 2000 eurų. „Dynamic 1“ kūrėjai savo šedevro kainos kol kas neatskleidė, bet turint omenyje brangius komponentus, ji neturėtų būti smarkiai mažesnė už konkurentų.
Sudėtingiausi triukai – ne riba
Net jei naujieji robotizuoti keturkojai savo išvaizda nusileidžia tikriesiems, jie visa tai su kaupu kompensuoja savo galimybių fronte. „Dynamic 1“ parodos dalyvius stebino savo šuoliais į orą, greitu atsistojimu nuo žemės ir beveik 15 km/h išvystančiu sprintu, o CyberDog 2“ demonstravo cirko pasirodymui prilygstančius triukus.
„Xiaomi“ šuo geba kuo puikiausiai važinėti riedlente, atlikti eilę salto iš eilės ar net išlaikyti pusiausvyrą paspyrus koja. Vis dėlto greta šių akrobatinių gebėjimų bendrovė akcentavo ir daug kasdieniškesnius įgūdžius. Pavyzdžiui, „CyberDog 2“ moka sekti paskui savo savininką ir nepamesti jo net ir didžiausioje žmonių minioje, pasisveikinti bei atsisėsti, gavęs komandą bei vėliau išmokti naujų triukų“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Kinijos milžinė taip pat akcentavo ir „CyberDog 2“ asmenybę. Kaip tikras šuo, jis kartais gali atsisakyti vykdyti mūsų nurodymus, savo kūno kalba išreikšti pasitenkinimą, kai yra glostomas, bei svetainėje išjungti išmanųjį šviestuvą, mums užmigus ant sofos. Remiantis kompanijos pateiktu reklaminiu vaizdo įrašu, šis robotas turėtų būti mėgstamas ir tarp tikrų keturkojų – „CyberDog 2“ moka su jais žaisti bei net įpilti ėdalo, pasinaudodamas išmaniąja šertuve.
Labiau alternatyva, nei augintinio pakaitalas
Pasak R. Mikalausko, bent jau artimiausiu metu mūsų augintiniai savo guoliuose gali miegoti ramiai – keturkojai robotai iš jų namų neatims. Abi skaitmeninius šunis pristačiusios bendrovės sutinka, kad jie yra labiau dabartinių technologijų galimybių demonstracija ir kūrybinė platforma, nei masinės gamybos produktas. „Xiaomi“ net ir savo reklaminėje medžiagoje netiesiogiai pripažino, jog tai yra labiau dar vienas išmanus įrenginys mūsų buičiai, nei keturkojo pakaitalas.
Tiek „Xiaomi“, tiek „Tecno“ akcentuoja savo robotų praktiškumą. Jie nemeta kailio ir tinka alergiškiems žmonėms, robotas neapsunkina būsto nuomos paieškų bei leidžia išvengti kasdienio vedžiojimo lauke, jų nereikia reguliariai šerti ir ieškoti, kam palikti saugoti, vykstant į ilgesnę kelionę. Tokios savybės iš tiesų gali būti patrauklios turint omenyje augantį visuomenės mobilumą ir didėjantį gyvenimo ritmą.
„Tačiau daugelis keturkojų savininkų savo augintinius laiko ne dėl triukų ar papildomo užsiėmimo. Šunų augintojai vertina jų besąlygišką prisirišimą, žavisi jų netobulumu ir prisiima atsakomybę už jų gerovę. Šiuos aspektus labai sunku pakeisti geležinėmis pavaromis ar įspūdingais triukais, todėl žvelgiant bent jau iš šiandienos perspektyvos, robotus šunis geriausiu atveju galime laikyti keturkojo alternatyva, neturint jo turėjimui būtinų sąlygų“, – samprotauja „Telia“ radijo tinklo vadovas.
Juo labiau, jog DI ateityje galės kurti ne tik skaitmeninių augintinių asmenybę, bet ir padėti geriau suprasti tikruosius. Prieš kelis mėnesius paskelbtame „The Science Direct“ straipsnyje mokslininkai teigę identifikavę net 276 skirtingas kačių snukio išraiškas ir jų skirtumą bendraujant su kitomis katėmis bei žmonėmis. Pagal šią informaciją apmokius DI algoritmus, jie turėtų leisti iššifruoti, ką mūsų augintiniai kalba apie mus, ir į jų kalbą išversti mūsų sakomus žodžius. Įdomiausia, kad tam galimai net neprireiks naujų ar itin sudėtingų DI kalbos modelių – dalis su gyvūnų kalbos vertimu eksperimentuojančių tyrėjų naudoja modifikuotas „ChatGPT“ versijas.
