Daugelis iš mūsų naudojasi GPS (pasauline padėties nustatymo sistema), kad apskaičiuotų kelionės laiką, rastų kelią į naujas vietas, išvengtų spūsčių, stebėtų vaikus ir apskritai nepasiklystų, rašo „Science Alert“.
Tačiau tai ne visada patikimiausia sistema, ypač užstatytose vietovėse, kur sunku užtikrinti tiesioginį matomumą į palydovą ir iš jo.
Dabar mokslininkai pasiūlė naują ir patobulintą technologiją, kuri kai kuriais atvejais galėtų pakeisti GPS. Pavadinta „SuperGPS“, ji veikia 10 centimetrų tikslumu ir nepriklauso nuo navigacijos palydovų sistemų.
Naujasis metodas naudoja tinklus, panašius į mobiliojo ryšio, tačiau vietoj to, kad duomenys būtų siunčiami į telefonus, tinklas tiksliai nustato įrenginį.
Sistemos pagrindą sudaro radijo siųstuvų ir šviesolaidinių tinklų derinys, o ant viršaus – keletas išmanių patobulinimų.
„Supratome, kad pasitelkus kelias pažangiausias naujoves, telekomunikacijų tinklą galima paversti labai tikslia alternatyvia padėties nustatymo sistema, nepriklausoma nuo GPS, – sako fizikas Jeroenas Koelemeijas iš Vrije universiteto Amsterdame. – Mums pavyko ir sėkmingai sukūrėme sistemą, kuri gali užtikrinti ryšį kaip ir esami mobilieji ir „Wi-Fi“ tinklai, taip pat tikslią buvimo vietos nustatymo ir laiko paskirstymo funkciją kaip GPS.“
Bandymų teritorijoje su šešiais radijo siųstuvais tyrėjai galėjo pademonstruoti savo sistemos veikimą 660 kvadratinių metrų plote. Perduodamų radijo signalų laiką galima išmatuoti ir interpretuoti, kad būtų galima nustatyti atstumą, o tai padeda nustatyti atskirų prietaisų padėtį.
Vienas iš pagrindinių naujosios tinklo padėties nustatymo sistemos komponentų yra sinchronizuotas atominis laikrodis: tobulas laiko nustatymas reiškia tikslesnį padėties nustatymą. Šviesolaidiniai kabeliai iš esmės veikia kaip jungtys, kurios viską sinchronizuoja milijardinės sekundės dalies tikslumu.
Šis papildomas dažnių juostos plotis padeda išspręsti vieną didžiausių standartinės GPS problemų – radijo signalai atsispindi nuo pastatų ir gali greitai susipainioti.
„Dėl to GPS gali tapti nepatikima, pavyzdžiui, miestuose, o tai yra problema, jei kada nors norėsime naudoti automatizuotas transporto priemones“, – sako elektros inžinierius Christiaanas Tiberiusas iš Delfto technologijos universiteto Nyderlanduose.
Pasak ją sukūrusių mokslininkų, naujoji sistema gali būti naudinga ne tik automatizuotoms transporto priemonėms, bet ir kvantinio ryšio tinklams bei naujos kartos mobiliųjų įrenginių tinklams planuoti.
