Virš 90 tūkst. – tiek įskaitinių eismo įvykių Lietuvoje įvyko per pastaruosius 20 metų. Nors avarijų kasmet palaipsniui vis mažėja, ekspertai pripažįsta, jog progresas nėra toks spartus, kaip to norėtųsi. Analizuodamas avaringumo statistiką šalyje, draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas įžvelgia ir tam tikrą paradoksą: jei dažnu atveju vis labiau tobulėjančios automobilių technologijos užtikrina didesnį žmonių saugumą, tai retsykiais jos gali tapti ir avarijų priežastimi.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 m. fiksuota kiek daugiau nei 3400 avarijų, kuriose žuvo ar nukentėjo žmonės. Palyginimui, 2019-aisiais eismo įvykių įvyko daugiau nei 3900, 2018 m. – daugiau kaip 3500 atvejų. Dažniausiai nurodoma nelaimių priežastis – nepasirinktas saugus greitis.
„Pastaraisiais metais pastebima ir dar viena tendencija, jog avarijose žuvusiųjų skaičiui po truputį mažėjant, sužeistųjų skaičius visgi nežymiai auga. Tokie skaičiai išties verčia susimąstyti, kokios priežastys tai lemia. Juk gamintojai nuolat tobulina automobilius, juose diegia pažangiausias technologijas, kurios būtent ir turėtų padėti apsaugoti žmonių sveikatą bei gyvybes nelaimės kelyje atveju“, – svarsto R. Bieliauskas.
Šiuolaikiniame automobilyje inovacijų išties apstu, tačiau draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog ne visos jos skirtos saugumui didinti. O, pavyzdžiui, gamintojams siekiant su išmaniųjų sprendimų pagalba užtikrinti didesnį komfortą, anot R. Bieliausko, kartais jie gali duoti ir neigiamą efektą.
„Ištobulintos saugos oro pagalvės, avarinio stabdymo, aklosios zonos matymo, eismo juostų palaikymo ir kitos panašios funkcijos padeda sumažinti eismo įvykių riziką ar jų pasekmes. Ne veltui dalis šių sprendimų jau yra diegiami kaip standartiniai į naujus automobilius. Tačiau naujuose modeliuose gausu ir papildomų funkcijų tiesiog vairavimui palengvinti, suteikti daugiau patogumo, kurios gali atitraukti vairuotojų dėmesį ir lemti avarijas“, – tikina ERGO atstovas.
Kaip pavyzdį R. Bieliauskas pateikia pažangias autopiloto sistemas, kurios jau geba skenuoti aplinką, automatiškai laikytis atstumo iki kitų transporto priemonių ar kliūčių, fiksuoti kelio ženklus ir atitinkamai pagal juos parinkti automobilio greitį.
„Toks automobilis neretai jau netgi gali ir pats vairuoti bei taip vairuotojus paskatinti patraukti rankas nuo vairo, nors gamintojai tą draudžia. Ir sutikime, kad tai skamba išties viliojančiai ilgų bei varginančių kelionių metu. Bet kartu tai rimta problema, nes dėl panašių skaitmenizuotų pagalbininkų galima lengviau prarasti koncentraciją, esant reikalui nespėti sureaguoti į netikėtumus kelyje ir galiausiai – patekti į eismo įvykį“, – įsitikinęs R. Bieliauskas.
Todėl draudiko atstovas ragina vairuotojus iš pradžių įdėmiai, tačiau saugiai išanalizuoti siūlomas transporto priemonės funkcijas bei suprasti, kaip jos veikia ir kokias galimybes siūlo. Esant poreikiui, tam gali pagelbėti tiek patys automobilių pardavėjai, tiek vairavimo instruktoriai. O vėliau, perpratus technologijų subtilybes, R. Bieliausko teigimu, jau galima leisti joms padėti saugiau ir patogiau vairuoti.
„Kad ir koks automobilis būtų pažangus, visų pirma, svarbu nepamiršti, jog jį vairuoja ne technologijos, o žmogus. Todėl inovacijos turėtų ne visiškai perimti vairavimo kontrolę, o tik būti pagalbininkės, kad kelionės būtų dar saugesnės ir komfortiškesnės. Pagrindinė atsakomybė už sprendimus prie vairo ir toliau tenka vairuotojui. Tai nekinta daugiau, kaip šimtą metų – nuo pirmojo automobilio sukūrimo“, – sako pašnekovas.
