Pokalbiai apie karą netyla – nuolat dalijamės naujienomis, pasakojame, kaip jaučiamės ar išsakome savo nuomonę, tačiau kai kuriems žmonėms nepertraukiamas tokios informacijos srautas gali sukelti emocinės sveikatos sunkumų. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ dalinasi psichologo įžvalgomis, kaip reikėtų kalbėtis karo temomis ir ką svarbu įvardyti dar prieš pradedant pokalbį.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad karo tema yra labai jautri ir apima daugybę įvairių klausimų, todėl prieš pradedant pokalbį reikėtų pasiteirauti pašnekovo, kaip jis jaučiasi ir ar nori apie tai kalbėti šiuo metu. Ekspertas pabrėžia, kad svarbu ne tik ieškoti savo individualaus balanso, kiek esame pasirengę bendrauti apie tai, bet ir siekti suprasti kitus žmones.
„Kalbėjimas apie rezonansines temas yra viena svarbiausių emocinio reguliavimo priemonių. Bendravimas sukuria „problemos universalumą“ – jeigu sužinote, kad kiti žmonės patiria panašius jausmus ar sunkumus, tai padeda, nes nesijaučiate toks vienišas toje situacijoje. Tačiau, natūralu, kad tai gali sukelti ir įtampą, nes tai tema, kuri apima nemažai žiaurių ir šokiruojančių dalykų“, – aiškina jis.
Kodėl svarbu įvardyti pokalbio tikslą?
M. Kriščiūno teigimu, prieš pradedant pokalbį apie karą, reikėtų apsibrėžti, koks yra jo tikslas ir tema bei tiesiogiai paklausti pašnekovo, ar galima pasikalbėti. Anot jo, bendraujant jautresnėmis temomis, kurios susijusios su politika ar visuomenės aktualijomis, reikia žinoti, kodėl su tuo žmogumi yra kalbama apie tai: ar norite nepamiršti karo temos, ar kalbate dėl to, nes jums tai aktualu? Specialistas tikina, kad kuo anksčiau įvardijami šie dalykai, tuo daugiau aiškumo apie ką ir kodėl bus kalbama.
„Pokalbių tema, detalių kiekis ir bendravimo gylis turėtų priklausyti ir nuo pašnekovo – su artimesniais žmonėmis galbūt galite kalbėti apie jautresnius dalykus, su kitais labiau apie faktinę informaciją. Svarbu atsiklausti žmogaus prieš pradedant bendrauti apie jautrias temas, kad jis nebūtų užkluptas netikėtai, ypač, jeigu matote, kad jam yra jautriau ar sunkiau kalbėti apie tai. Būtina suprasti ir sau įvardyti, koks santykis sieja su tuo žmogumi ir kiek esate nusiteikęs eiti į pokalbio gylį ir detales, kalbėti apie jausmus ar svarbesnius dalykus“, – pabrėžia ekspertas.
Kur brėžti ribą?
Anot psichologo, dar prieš pradedant pokalbį apie karą, svarbu nusibrėžti ribas – kiek esate pajėgūs bendrauti šia tema, eiti į detales ar šokiruojančius faktus. Pasak specialisto, geriausia šias ribas atrasti ir apsibrėžti bendraujant saugioje aplinkoje su artimaisiais ar draugais. M. Kriščiūno teigimu, jei nebegalite ignoruoti savo jausmų ir minčių, geriau save pristabdyti ir kuriam laikui atsitraukti nuo pokalbio, galbūt tai padės sukaupti jėgas arba leis atrasti naują temos kampą.
„Žmonės į karą reaguoja labai skirtingai – kai kuriems kyla stiprus nuovargis dėl nuolatinio informacinio srauto, kalbėjimo ir emocijų. Jeigu pastebite, kad jėgos senka ir darosi per sunku bendrauti šia tema, geriau tai pripažinkite, pristabdykite save ir leiskite sau šiek tiek pailsėti nuo to. Atsitraukimas nuo informacijos ar pokalbių jokiu būdu nereiškia situacijos ignoravimo – galbūt prisidėti ir padėti galite kitais būdais. Karo temų vengti nereikia – apie jas kalbėti ir išsakyti savo jausmus yra sveika. Visgi, prieš pradedant pokalbį, būtina atsižvelgti tiek į savo, tiek ir į pašnekovo būseną“, – akcentuoja jis.
