Internetu Lietuvoje naudojamės jau 30 metų. Per šį laiką keitėsi jo techninės ir panaudojimo galimybės – jis tapo prieinamu kiekvienam šalies gyventojui bei persikėlė į mobiliuosius telefonus.
Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, apžvelgia, kaip prieš 3 dešimtmečius tik saujelei žmonių pasiekiama technologija šiandien tapo nepamainoma kasdienybės dalimi.
Pradžia: nemokamas internetas
Interneto nepriklausomoje Lietuvoje pradžia laikoma 1991-ųjų spalio 10-oji, kai ant Seimo rūmų stogo buvo pastatyta pirmoji palydovinė antena. Tą patį rudenį taip pat buvo sukurtas mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“.
Kurį laiką internetas buvo nemokamas ir nekomercinis – pasiekiamas tik mokslininkams, studentams bei valstybinių institucijų darbuotojams. Naudotis juo kompiuterio, modemo ir telefono linijos. Tiesa, iš pradžių interneto sparta siekė vos 9,6 Kbps.
Internete atsiranda lietuviški tinklalapiai
Pradėjus veikti „Litnet“ tinklui buvo užregistruoti ir pirmieji elektroninio pašto adresai, o 1993 m. – lietuviškas domenas „.lt“. Pirmieji tinklalapiai buvo labai paprasti, neinteraktyvūs, skirti tik trumpiems tekstams patalpinti. Internetą ėmė atrasti ir verslas – įmonės jame pradėjo kurti savo svetaines.
Tiesa, jos labiau atlikdavo informacijos talpyklos funkciją: tinklalapyje turėti aktyvų žemėlapį ar kontaktinę formą, tuo labiau jame įsigyti prekę tuo metu atrodė neįsivaizduojama. Ryšio spartos tam irgi nebūtų pakakę – kol ekrane pasirodydavo paprastas tekstas tekdavo laukti net iki keleto minučių.
Naršyti ar atlaisvinti telefono liniją?
Maždaug 2000-aisiais, daugėjant vartotojų, internetas Lietuvoje buvo apmokestintas. Internautai mokėdavo už minutes, o para buvo suskirstyta į piko laiką ir į pigesnio interneto valandas. Prie telefono linijos prijungtas ryšys vis dar buvo lėtas – jo pakakdavo tik susirašinėjimui elektroniniu paštu ir tinklapių peržiūrai. Be to, kol namuose buvo naršoma, į juos nebuvo įmanoma prisiskambinti ir atvirkščiai.
Naujasis tūkstantmetis
Naujojo tūkstantmečio pradžioje prasidėjo proveržis, nulėmęs vis didesnę interneto spartą. Iš pradžių tai padarė 2001 m. šalyje atsiradusi DSL technologija. Ji užtikrino interneto greitį, siekusį nuo 256 iki 512 Kbps.
Tokį internetą sau leisti galėjo ne visi – paslaugos mėnesiui pradžioje galėjo kainuoti iki 1000 litų. Tiesa, jos greitai pradėjo pigti.
Internetą pradėjo siūlyti ir kabelinės televizijos, intensyviai vyko šviesolaidžių infrastruktūros kūrimo darbai. Vis tik tuometinis naršymas nebuvo toks laisvas kaip šiandien – interneto kaina priklausė ne tik nuo išnaudojamų duomenų, bet ir jo spartos.
Internetas telefone
Lietuvoje 3G tinklas pradėjo veikti 2006 m. – būtent jis suteikė galimybę patogiai naršyti nebe kompiuteryje, o telefone. Ši technologija buvo išskirtinė tuo, jog leido atlikti vaizdo skambučius ir tiesiogines transliacijas. Vis tik, 3G spartos labai greitai nebeužteko išaugusiems vartotojų poreikiams patenkinti. Pavyzdžiui, šios kartos ryšys leido telefone žiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus, tačiau šioje platformoje 2008-aisiais startavęs HD formatas jai tapo nebeįkandamas.
Prieš dešimtmetį – viską pakeitęs 4G
Mobiliojo interneto proveržis prasidėjo kartu su 4G. Ne nuo 2011-ųjų, šiam ryšiui atsiradus Lietuvoje, bet kiek vėliau – kai jis buvo pritaikytas išmaniesiems telefonams. Maždaug 10 kartų didesnis interneto greitis atvėrė galimybes išmaniajame žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti tiesiogines vaizdo transliacijas, vienu metu kalbėti telefonu ir naršyti. Tiesa, tuo metu duomenys buvo ribojami, todėl vis dar vartotojų itin taupomi – išnaudojus mėnesiui suteiktus gigabaitus, interneto sparta sumažėdavo.
Naršymas miško viduryje ir…
Prieš 5 metus 4G tinklas jau dengė apie 90 proc. Lietuvos teritorijos, o kainos taip pat tapo gerokai patrauklesnės, taigi naršyti telefone buvo galima beveik visur: nuo miško iki atokiausio šalies krašto. Todėl išmanusis tapo kompiuteriui nenusileidžiančiu darbo įrankiu, muzikos grotuvu, automobilio navigacija, žaidimų ir bendravimo socialiniuose tinkluose erdve.
Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, antrąjį 2016 m. ketvirtį vienas vartotojas per mėnesį vidutiniškai sunaudodavo apie 2 GB duomenų. Su tiek būtų galima 24 val. naršyti „Facebook“ tinkle.
…Europoje
Naršymo augimui itin svarbus tapo ir tarptinklinio ryšio kainų sumažėjimas Europos Sąjungos (ES) šalyse, dar žinomas pavadinimu „Roam Like at Home“ (liet. Naršyk kaip namie). Iki tol buvo gana įprasta prieš išvykstant iš Lietuvos, telefono nustatymus sureguliuoti taip, kad išmanusis automatiškai neprisijungtų prie interneto kitoje šalyje – tai kainuodavo itin daug.
Tačiau nuo 2017 m. tarptinklinis ryšys lietuviams kaip reikiant atpigo – pavyzdžiui, „Tele2“ savo mobiliųjų duomenų kainą keliaujantiems po ES sumažino net 20 kartų.
Šiandien: neribojami duomenys
Naujausiais RRT duomenimis, per mėnesį vienas vartotojas vidutiniškai išnaršo po daugiau nei 23 GB duomenų. Su tiek „Facebook“ tinkle be perstojo būtų galima naršyti ilgiau nei 11 parų.
Nieko nebestebina neribojami planai – ne tik pokalbių bei SMS, bet ir duomenų. Žmonių įpročiai pasikeitė iš esmės: nedvejodami skambiname ne įprastu skambučiu, bet internetu, atsisiųsdami reikalingą programėlę, netikriname, kiek duomenų ji sunaudos. Maistą į namus užsisakyti, taksi išsikviesti ir pas kirpėją užsiregistruoti tapo įprasta naudojantis aplikacijomis. Apie tai, matyt, 1991 spalį „Litnet“ tinklo kūrėjai negalėjo nė pasvajoti.
