Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2019 m. atliko reprezentatyvų Lietuvos viešųjų bibliotekų tyrimą, kuris atskleidė akivaizdų jų indėlį ugdant skaitmeninį raštingumą ir per dešimtmetį įvykusius pokyčius šioje srityje.
XXI a. raštingumas jau seniai nebėra vien mokėjimas skaityti ir rašyti. Į šią sąvoką įeina ir technologinis raštingumas, t. y. problemų sprendimas pasitelkiant technologijas. Nacionalinė biblioteka yra metodinis centras, kuris koordinuoja viešųjų bibliotekų ir jose įkurtų viešųjų interneto prieigos taškų infrastruktūros atnaujinimą ir gyventojų mokymą naudotis informacinėmis technologijomis (IT). Nuo 2008 m. įgyvendinant tris nacionalinius projektus, į viešųjų bibliotekų IT modernizavimą investuota daugiau nei 40 mln. eurų nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, Billo ir Melindos Gatesų fondo lėšų. Vien per 2019 m. Lietuvos viešosios bibliotekos surengė mokymus skaitmeninio raštingumo klausimais ar konsultavo 298 674 gyventojus. Vykdomi šios srities projektai ir mokymai prisideda prie Lietuvos ir ES prioritetų: skaitmeninės įtraukties didinimo, socialinės atskirties mažinimo, mokymosi visą gyvenimą skatinimo, spartesnio „Lietuvos skaitmeninės darbotvarkės“ įgyvendinimo.
Vienas svarbių kriterijų vertinant šalies pasiektą skaitmeninį lygį – ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas. Pagal jį Lietuva 2019 m. buvo 13-ojoje vietoje. Jau imame pamiršti, kad vos prieš dešimtį metų daugelyje kaimo vietovių atsiradęs interneto ryšys kone prilygo stebuklui…
Nacionalinės bibliotekos vykdomo projekto „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ metu bibliotekose yra atnaujinami kompiuteriai ir plėtojama interneto infrastruktūra daugiau nei 1200 viešosios interneto prieigos taškų, sudarant sąlygas gyventojams dalyvauti skaitmeninių kompetencijų ugdymo ir vietos skaitmeninio turinio kūrimo, kitose skaitmeninės informacijos iniciatyvose. Regionų centruose bibliotekos jau turi galimybę pasiūlyti tokių technologijų, kokių gyventojai ar namų ūkiai dar neturi. Bibliotekas aprūpinus modernia technika, sukurtos naujos darbo su vaizdo, garso ir grafine medžiaga vietos, lankytojai gali naudotis inžinerinius gebėjimus lavinančiais konstruktoriais, robotikos rinkiniais, virtualiosios realybės ir kt. įrenginiais. Visų šių paslaugų tikslas – skatinti naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, nepaisant esamos infrastruktūros ar ekonomikos lygio. Taip prisidedama prie skaitmeninės atskirties mažinimo sprendimo.
Užsibrėžti šie tikslai: kad iki 2023 m. gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis Lietuvoje siektų 87 proc.; gyventojų, kurie niekada nesinaudojo internetu, dalis liktų 10 proc. (dabar tokių skaičiuojama 22,4 proc.); gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis siektų 60 proc., o gyventojų, turinčių didesnių ir vidutinių įgūdžių naudotis internetu, dalis pasiektų 70 proc.
„Kantar“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad per dešimtmetį reikšmingai pagerėjo bibliotekų lankytojų informacinių technologijų naudojimo įgūdžiai: 2009 m. 51 proc. vartotojų savo naudojimosi kompiuteriu įgūdžius vertino kaip „visiškai pakankamus“, o 2019 m. tokių vartotojų skaičius išaugo iki 62 proc.
Per šį laikotarpį beveik dvigubai išsiplėtė viešosios interneto prieigos taškų tinklas: 2009 m. tik 53 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų buvo galimybė naudotis nemokamu internetu, o 2019 m. jau 99 proc. bibliotekų teikė tokią paslaugą. Taip pat padidėjo bibliotekose veikiančio interneto greitis: 2009 m. didesnę nei 1,5 Mbps interneto greitaveiką turėjo vos 9 proc. bibliotekų, o 2019 m. 40 proc. turi didesnę nei 30 Mbps greitaveiką.
Tyrimas rodo, kad kas antras lankytojas bibliotekos internetu naudojasi ne rečiau nei keletą kartų per mėnesį, 1 iš 4 – kasdien ar keletą kartų per savaitę. Galimybė nemokamai naudotis internetu aktuali kas antram gausios šeimos nariui, mažas pajamas gaunančiam asmeniui ir kaimo vietovės gyventojui. 15 proc. lankytojų internetu gali naudotis tik bibliotekoje, tačiau likusieji 85 proc., net ir turėdami galimybę naudotis kitur, vis tiek naudojasi juo ir bibliotekoje dėl papildomų paslaugų, tokių kaip galimybė pasinaudoti spausdintuvu, kopijavimo ar skenavimo aparatu (aktualu 54 proc. lankytojų), bibliotekos specialistų teikiamų konsultacijų ir pagalbos (tai aktualu 1 iš 2 vyresnio amžiaus lankytojų ir ypač kaimo vietovėse) ir pan. Apskritai gerokai išaugo bibliotekininko svarba ir pasikeitė jo vaidmuo – 2019 m. bibliotekininkas tapo konsultantu ir vienu svarbiausių veiksnių, skatinančių naudotis internetu būtent bibliotekose (pokytis nuo 22 proc. (2009 m.) iki 46 proc. lankytojų (2019 m.).
Tyrimo duomenimis, naudojimasis bibliotekos internetu lankytojams davė apčiuopiamos naudos: 46 proc. senjorų suteikė galimybę geriau pasirūpinti sveikata, 39 proc. lankytojų pagerino socialinį gyvenimą (bendravimą su artimaisiais ir draugais), 33 proc. padėjo geriau atlikti darbą, 24 proc. mažas pajamas gaunančių asmenų padėjo sutaupyti pinigų ir 11 proc. jų padėjo susirasti darbą (8 proc. apklausoje dalyvavusių lankytojų nurodė, kad galimybė naudotis bibliotekos internetu jiems padėjo susirasti darbą, vadinasi, bent 373 žmonėms biblioteka padėjo įsilieti į darbo rinką ar joje išsilaikyti).
Reprezentatyvus tyrimas vyko 2019 m. gegužės 28 d.–spalio 3 d., buvo apklausti 4668 penkiolikos metų ir vyresni bibliotekų lankytojai. Šiuo metu Lietuvoje yra 1240 viešųjų bibliotekų, iš kurių beveik 1000 įsikūrusios kaimo vietovėse. Vidutiniškai viena biblioteka tenka 2254 gyventojams ir per metus jose apsilankoma apie 9,3 mln. kartų. Daugiau apie tyrimą galite sužinoti čia.
