Vos per kelis paskutinius dešimtmečius vaizdo žaidimų pramonė drastiškai pasikeitė. Kartu su besivystančiomis technologijomis koja kojon žengė ir vadinamųjų „geimerių“, vaizdo žaidimų entuziastų, kultūra, 2019 m. pasiekusi savo piką, kuomet tiesioginę „League of Legends“ žaidimo transliaciją stebėjo daugiau nei 100 mln. žmonių visame pasaulyje. Tad kaip vystėsi žaidimų kultūra ir kodėl šiandien prie kompiuterio ekranų ji prikausto milijonus?
Pirmieji žaidimai
Vaizdo žaidimų gimimu laikomi 1940 m., kuomet pasaulinėje mokslų mugėje buvo pristatytas pirmasis kompiuterinis žaidimas. Primityviame ekrane buvo paleistas matematinių tikimybių teorijos principu paremtas „Nim“ žaidimas, kuriame, panašiai kaip žaidžiant kryžiukus nuliukus, buvo galima varžytis su kompiuteriu. Per šešis mėnesius žaidimą išbandė maždaug 50 000 žmonių, o 90 proc. žaidimų laimėjo kompiuteris.
Pirmas komercinis vaizdo žaidimas žmonių namus pasiekė tik po trijų dešimtmečių. Atsirado pirmoji kompiuterinių žaidimų konsolė, vadinta rudąja dėžute. Ji galėjo jungtis prie televizoriaus ir leido dviem žaidėjams sekti vienas kitą ekrane, o pirmaisiais kompiuteriniais žaidimais tapo į virtualią erdvę perkeltos šaškės ir stalo tenisas.
Arkadiniai žaidimai peržengę namų slenkstį
Arkadiniai veiksmo žaidimai, leidžiantys fiksuoti geriausius savo rezultatus ir lygintis su kitais žaidėjais užgimė 1973 m. Jais susidomėję vaizdo žaidimų entuziastai greitai pajuto konkurenciją vienas kitam, pradėjo augti žaidimų pardavimai, o masinės žmonių susibūrimų vietos, tokios kaip kavinės, prekybos ar pramogų centrai, ėmė statyti žaidimų aparatus savo salėse. Pradėjo kurtis atskiros, vien kompiuteriniams žaidimams skirtos erdvės.
Kartu su besivystančiomis technologijomis: spalvotais televizoriais ir stacionariais kompiuteriais augo įsitraukimas į žaidimus. Taip atsirado poreikis sukurti kompiuterinę sistemą, skirtingose vietose esančius žaidėjus jungiant į vieną visumą. Taip užgimė pirmoji į kompiuterius instaliuojama sistema „PLATO“, kurioje buvo galima laikyti ir saugoti žaidimus. Ji suteikė galimybę kurti savo virtualią imperiją, padėjo pamatus internetinių žaidimų sukūrimui, kuriuos mes žinome ir šiandien.
Technologijų evoliucija ir kompiuteriniai žaidimai šiandien
Su interneto ir galingų asmeninių kompiuterių atsiradimu vaizdo žaidimų pasaulis apsivertė. Kiekviena nauja žaidimų, grafikos ir konsolių partija užmarštin nuskandino savo pirmtakus, o dėl didelės raiškos vaizdo technologijų, žaidėjai jaučiasi taip tarsi patys dalyvautų žaidime.
Pasaulinė statistika rodo, kad internetu kasdien naudojasi daugiau nei 4,5 mlrd. žmonių, ir daugiau nei pusė jų žaidžia ar yra žaidę vaizdo žaidimus. Atsiradus profesionaliems kompiuterinių žaidimų žaidėjams atsirado ir didesnis poreikis kuo įmanoma ryškiau matyti žaidimo detales. Todėl šiandien namams nupirktas televizorius dažnai būna naudojamas ne tik žiūrėti filmus ar televizijos laidas, bet atlieka ir monitoriaus funkciją žaidžiant žaidimus.
Tą suvokdamos televizorius gaminančios kompanijos, kaip įmanydamos tobulina jų ekranus. Pavyzdžiui, „Samsung QLED“ ekranai pasižymi „FreeSync“ technologija, kuri dinamiškai paskirsto ekrano atnaujinimo dažnį, taip sumažindama vaizdo trūkčiojimą, kuomet žaidimas žaidžiamas tiesiogiai internete. Žaidimų režimas leidžia mėgautis sklandžiu žaidimu ir pagal žiūrėjimo kampą pritaikomu spalvų kontrastu, kad žaidėjas galėtų mėgautis kiekviena scena taip, tarsi pats būtų nukeltas į žaidimo sūkurį.
2018 m. vaizdo žaidimų industrija uždirbo 120 mlrd. dolerių. Paskaičiuota, kad jei ji būtų šalis – patektų į 100 aukščiausią BVP pasaulyje turinčių šalių reitingą. Taip pat vis daugiau žaidimų entuziastų rado būdų kaip iš to užsidirbti: internete transliuoja savo žaidžiamų žaidimų įrašus, moko kitus žaisti ar komentuoja pasaulinio lygio vaizdo žaidimų čempionų strategijas. Visa tai prie ekranų prikausto milijonus.
Kodėl žmonės žaidžia?
Įdomu tai, kad žaidėjų apklausos rodo, jog dauguma žaidėjų to net nelaiko pramoga, o veikiau priemone gerinančia jų strateginį mąstymą, rankų ir akių koordinaciją, reakciją ar komandinio darbo įgūdžius.
Įvairios apklausos, tyrusios vaikų įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus parodė, kad šiomis dienomis taip skatinamas naujų dalykų ar net kalbų mokymasis. Vaikai susižavi galimybe sukurti savo virtualius pasaulius ir mokytis susikaupimo, loginio mąstymo bandant įveikti iškilusias kliūtis ar eksperimentuoti su idėjomis.
