Šių metų žiema buvo gerokai šaltesnė ir sniegingesnė nei pastaraisiais sezonais. Kai kur temperatūra krito net iki –20 °C, ilgą laiką laikėsi kelių laipsnių šaltis, o gausus sniegas apsunkino ne tik eismo sąlygas, bet ir sodų priežiūrą. Nors sniego danga pamažu tirpsta, dėl apledėjimo lauke vis dar sudėtinga.
Storas sniego sluoksnis veikia kaip natūrali izoliacija ir saugo augalų šaknis nuo gilaus įšalo. Vis dėlto ilgalaikiai stiprūs šalčiai galėjo pažeisti jautresnes rūšis, ypač tas, kurios nėra visiškai prisitaikiusios prie mūsų klimato. Tikrasis žiemos poveikis paaiškės tik pavasarį.
Sodininkai tikisi, kad tokia žiema sumažins dalies ligų sukėlėjų ir kenkėjų populiacijas. Ilgai trunkantis šaltis ir besikeičiančios sąlygos kai kuriems jų gali būti pražūtingos. Tačiau ant vejų užsilaikęs ledas sudaro palankias sąlygas snieginiam pelėsiui, kurio padariniai išryškės tik nutirpus sniegui.
Ilgalaikiai šalčiai ir suspaustas sniegas gali deformuoti jaunus augalus, nulaužti medžių bei krūmų šakas. Ypač pavojingas sukietėjęs, apledėjęs sniegas, kuris savo svoriu mechaniškai pažeidžia augalus. Tokios žalos mastas priklausys nuo augalų atsparumo ir konkrečių vietos sąlygų.
Kita vertus, sniegas padeda išvengti fiziologinės sausros, kai įšalusios šaknys nebegali pasisavinti vandens. Lėtai tirpstantis sniegas tolygiai papildo dirvos drėgmės atsargas ir gruntinius vandenis. Tai gali tapti svarbiu rezervu vasaros sausroms.
2026 metų pavasarį galima tikėtis daugiau apšalusių ar nušalusių augalų, ypač tarp jautresnių rūšių. Kai kur gali būti pastebėta nulūžusių šakų ar deformuotų krūmų. Tačiau kartu tikėtinas ir mažesnis ligų bei kenkėjų spaudimas.
Žalą galima mažinti jau dabar. Reikėtų vengti mindžioti įšalusią veją ir augalus, nes trapūs audiniai lengvai pažeidžiami. Nuo šakų verta atsargiai nukratyti per sunkų sniegą, o vietose, kur nuo stogų krenta sniego masės, pasirūpinti apsaugomis.
Nutirpus sniegui, bet dar laikantis šalnoms, augalus gali apsaugoti agrodanga. Ji sumažina staigių temperatūros svyravimų poveikį ir padeda išvengti papildomų pažeidimų. Aplink daugiamečius augalus paskleistas mulčias padės išlaikyti šilumą ir drėgmę dirvoje.
Svarbu nepamiršti ir sodo gyvūnų. Kol dirva įšalusi, paukščiams ir smulkiems žinduoliams sunku rasti maisto, todėl verta tęsti lesinimą. Taip pat naudinga sodinti augalus, kurie žiemą brandina uogas ir sėklas, bei palikti dalį lapų natūralioms slėptuvėms.
Vasaris – tinkamas metas planuoti daržą ir pasirūpinti įrankiais. Vertėtų sudaryti auginamų daržovių sąrašą, pasidomėti jų suderinamumu ir pasirengti pavasario darbams. Šiuo laikotarpiu taip pat balinami vaismedžių kamienai – tai padeda apsaugoti žievę nuo staigių temperatūros svyravimų.
Apie šios žiemos poveikį sodams kalba ir hidrologas dr. Kamilas Javgielas. Pasak jo, snieginga žiema yra palanki dirvos drėgmės balansui ir padeda kovoti su klimato kaitos sukeliamu perdžiūvimu. Lėtai tirpstantis sniegas efektyviau papildo gruntinius vandenis nei staigios liūtys.
Vis dėlto staigūs atlydžiai gali sukelti sąstovio zonas, kai įšalusi dirva nesugeria vandens. Tai gali pažeisti augalus ir net sukelti vietinius užtvindymus. Dėl to vis dažniau kalbama apie prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus, tokius kaip lietaus sodai ir žaliai mėlyna infrastruktūra.
Akivaizdu, kad ši žiema sodams taps rimtu išbandymu. Kai kurie pastaraisiais metais išpopuliarėję augalai gali neatlaikyti tokių sąlygų, todėl teks iš naujo įvertinti jų tinkamumą mūsų klimatui. Kartais geriausias sprendimas – rinktis atsparesnes rūšis ir kurti sodą, pritaikytą vietos aplinkai.
