Šiltinė – viena seniausių žmoniją lydinčių infekcinių ligų – šiandien vėl kelia rimtą susirūpinimą. Nors išsivysčiusiose šalyse ji neretai laikoma praeities problema, pasauliniu mastu ši liga išlieka pavojinga, o ją sukelianti bakterija tampa vis atsparesnė gydymui. Naujausi tyrimai rodo, kad situacija gali dar labiau komplikuotis, jei nebus imtasi skubių prevencinių priemonių.
Šiltinę sukelia bakterija Salmonella enterica serotipas Typhi (S. Typhi). Ji plinta per užterštą maistą ir vandenį, o negydoma gali būti mirtina – iki 20 procentų atvejų baigiasi mirtimi. 2024 metais pasaulyje užregistruota daugiau nei 13 milijonų šiltinės atvejų, o didžiausia ligos našta tenka Pietų Azijai, kur fiksuojama apie 70 procentų visų susirgimų.
Pagrindinis šių dienų iššūkis – sparčiai augantis bakterijos atsparumas antibiotikams. Per pastaruosius tris dešimtmečius S. Typhi nuosekliai įgijo atsparumą daugeliui anksčiau veiksmingų vaistų. 2022 metais mokslo žurnale „The Lancet Microbe“ paskelbti tyrimai, kuriuose ištirtos 3 489 bakterijų padermės iš Nepalo, Bangladešo, Pakistano ir Indijos, atskleidė ryškų itin vaistams atsparių (XDR) formų plitimą.
Itin vaistams atspari šiltinė reiškia, kad bakterija nejautri ne tik senesniems antibiotikams, tokiems kaip ampicilinas ar chloramfenikolis, bet ir naujesniems vaistams – fluorochinolonams bei trečios kartos cefalosporinams. Dėl to gydymo galimybės smarkiai susiaurėja. Nuo 1990 metų užregistruota beveik 200 atvejų, kai tokios atsparios padermės išplito už Pietų Azijos ribų ir buvo nustatytos Afrikoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV bei Kanadoje.
Šiuo metu praktiškai vienintelis veiksmingas geriamasis antibiotikas išlieka azitromicinas. Vis dėlto ir jo veiksmingumas pradeda silpnėti: 2022 metų duomenys parodė, kad atsiranda mutacijų, suteikiančių atsparumą ir šiam vaistui. Jei tokios mutacijos susijungtų su jau egzistuojančiomis XDR formomis, gydymo galimybės taptų itin ribotos, o kai kuriais atvejais liktų tik intraveniniai preparatai – brangesni ir ne visur lengvai prieinami.
Infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad toks atsparumo augimo tempas kelia didžiulį nerimą. Globalizuotame pasaulyje ligos nepaiso sienų: kelionės, migracija ir prekyba leidžia atsparioms bakterijų padermėms sparčiai plisti į regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažos rizikos teritorijomis.
Šioje situacijoje vis svarbesnę reikšmę įgyja vakcinacija. Šiltinės konjuguotosios vakcinos laikomos saugia ir veiksminga prevencijos priemone. Tyrimai rodo, kad vaikų skiepijimas gali reikšmingai sumažinti sergamumą ir mirtingumą. Pavyzdžiui, 2021 metais Indijoje atliktas tyrimas parodė, kad paskiepijus vaikus miesto teritorijose būtų galima išvengti iki 36 procentų ligos atvejų ir mirčių.
Pakistanas tapo pirmąja šalimi, įtraukusia šiltinės vakciną į nacionalinę vaikų imunizacijos programą, o kitos valstybės palaipsniui seka šiuo pavyzdžiu. Pasaulio sveikatos organizacija iki 2025 metų balandžio yra patvirtinusi keturias konjuguotąsias šiltinės vakcinas, kurios jau diegiamos endeminėse šalyse.
Antibiotikų atsparumas apskritai laikomas viena didžiausių šiuolaikinės medicinos grėsmių. Vaistams atsparios bakterinės infekcijos jau dabar nusineša daugiau gyvybių nei kai kurios kitos plačiai žinomos ligos. Todėl ekspertai ragina plėsti vakcinacijos programas, investuoti į naujų antibiotikų kūrimą ir stiprinti sanitarines sistemas regionuose, kur šiltinė paplitusi labiausiai.
Šiltinė nėra vien istorinis reliktas. Augant atsparumui antibiotikams, ši liga gali virsti rimta pasauline sveikatos krize. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo sudėtingiau taps suvaldyti naujus protrūkius ir apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
