Jei į kondensatą nekreipsite dėmesio, jau po mėnesio ant langų angokraščių gali atsirasti juodas pelėsis. Tai ne tik neestetiška, bet ir kenksminga sveikatai, nes pelėsio sporomis kvėpuoti pavojinga visiems namų gyventojams. Patyrusios šeimininkės neskuba pirkti brangių oro sausintuvų – jos renkasi dar mūsų močiučių taikytą, paprastą būdą: druską padeda ant palangės.
Iš esmės nesvarbu, kokia forma druska bus naudojama. Vieni tiesiog palieka ant palangės druskos pakelį, kiti ją persipila į stiklainį, treti – į dubenėlį, kartais papildomai įdėdami lauro lapų ar įlašindami eterinių aliejų. Visi šie variantai veikia, nes druska bet kuriuo atveju sugeria perteklinę drėgmę. Metodas toks paprastas, kad net keista, jog neretai jį pamirštame.
Jeigu situacija jau sudėtinga ir angokraščiai akivaizdžiai šlapi, druską verta pasitelkti kaip „sunkiosios artilerijos“ priemonę. Įberkite druskos į švarią kojinę (geriausia – medvilninę, kad gerai „kvėpuotų“) arba pasisiūkite nedidelį audinio maišelį. Tuomet padėkite jį tiesiai po lango rėmu toje vietoje, kur drėgmė kaupiasi labiausiai. Druska pradės aktyviai sugerti vandenį, siena pamažu džiūs, o be drėgmės pelėsis tiesiog nepajėgia daugintis.
Vis dėlto šį procesą reikia minimaliai prižiūrėti. Laikui bėgant druska sukietėja, todėl ją būtina retkarčiais išdžiovinti. Paprasčiausia – išberti druską į keptuvę ir gerai pašildyti arba kurį laiką palaikyti orkaitėje. Išdžiūvusi druska vėl taps biri ir bus tinkama antram, trečiam ar net dešimtajam naudojimo kartui.
Žinoma, druska nepakeis reguliaraus vėdinimo, ypač kai verdate, gaminate maistą ar kambaryje džiovinate skalbinius. Tačiau kaip nuolatinė pagalbinė priemonė ji veikia patikimai. Tai vienas iš tų atvejų, kai itin pigi priemonė gali padėti išsaugoti brangų remontą ir sutaupyti nervų. Vakare pastatykite ant palangių kelis dubenėlius su druska – ryte galite nustebti, kai vietoje nuolatinio lakstymo su skuduru ir varvančių palangių pamatysite sausesnius langus.
