Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, jog europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ vystymui artimiausiais metais planuojant visuomenės reikmėms paimti apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, neatmetama galimybė vertinti ir neturtinę žalą. Vis tik jis pabrėžia, kad šį klausimą reikia spręsti itin atsargiai.
„Čia yra kelios dedamosios, todėl, vykdant „Rail Balticos“ projektą, tikrai neatmestina yra vertinti ir neturtinę žalą, tačiau reikėtų atsižvelgti į tai, kokios rūšies nekilnojamas turtas yra paimamas. (…) Jeigu mes kalbame apie gyvenamosios paskirties – būstas, taip, tada yra labai aktualus ir rimtai įvertintinas klausimas“, – Eltai teigė J. Taminskas.
„Tokią galimybę (atlyginti neturtinę žalą – ELTA) būtų galima vertinti“, – sakė jis.
Susisiekimo ministras pažymi, jog neturtinės žalos vertinimas priklausytų nuo turto paskirties.
„Pati idėja, mintis ir diskusija dėl neturtinės žalos yra sveikintina ir reikalinga. Šioje vietoje reikia vertinti ir per tai, kokio masto yra tam tikri projektai vykdomi, be kita ko, ir, kokios rūšies nekilnojamas turtas yra paimamas“, – pabrėžė jis.
„Jeigu mes kalbame apie, pavyzdžiui, gyvenamosios, poilsio paskirties – ar sodyba, (…), ar (asmuo – ELTA) yra paveldėjęs karta iš kartos, tada jau yra galimybė vertinti tą neturtinę žalą. Jeigu mes kalbame apie tai, kad yra vykdoma ūkinė veikla ar tiesiog turima investicija (…), tai būtų sudėtingiau teigti, kad asmuo patiria neturtinę žalą, jeigu jam yra teisingai atlyginama turto vertė“, – tęsė J. Taminskas.
Vis tik jis sako, kad neturtinės žalos klausimas yra subjektyvus ir jį vertinti reikia itin atsargiai, antraip, anot ministro, galima „atidaryti Pandoros skrynią“.
„Čia reikia vertinti labai atsargiai šitą klausimą, nes galima atidaryti Pandoros skrynią. Sudėtingiausia yra nustatyti būtent neturtinę, buitiškai – moralinę žalą. Turtinę vertę tu įvertini – yra vertintojai, aiškūs algoritmai, pagal juos paskaičiuojama, kiek vertas tavo turtas. Neturtinė, emocinė žala, kurią tu patiri, yra labai sudėtinga (nustatyti – ELTA), nes kiekvienas žmogus skirtingai vertina sau patiriamą emocinę žalą“, – aiškino J. Taminskas.
ELTA primena, jog vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų.
R. Žiobakas sausį LRT radijui teigė, jog palyginus sklypų realią rinkos vertę ir atkuriamąją, nustatytą Registrų centro, sklypų išpirkimo „Rail Balticos“ projektui atveju savininkui bus išmokama didesnė suma. Tada jis teigė, jog dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju nėra žinoma.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
