Šiuo metu Lietuvoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka 95 nuteistieji.
Daugiau nei 10 iš jų ateityje bus paleisti į laisvę – teismai nutarė, kad šie nuteistieji jau nėra tokie pavojingi visuomenei ir skyrė jiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes. 8 nuteistieji, kalėję iki gyvos galvos, į laisvę jau buvo paleisti anksčiau.
Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. Teikimus dėl tokių nuteistųjų bausmės švelninimo kasmet teikia kalėjimai, kuriuose šie nuteistieji atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę.
„Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, leidžiantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota, iki šios dienos tokia bausmė buvo pakeista 21 asmeniui. Iš jų 3 asmenims terminuota bausmė jau yra pasibaigusi ir jie išėjo į laisvę. 5 asmenys buvo paleisti lygtinai, o vienas asmuo mirė kalėjime dėl ligos“, – atsakyme Eltai nurodė Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Iki gyvos galvos nuteisti asmenys bausmę atlieka Šiaulių, Pravieniškių 2-ajame, Marijampolės ir Alytaus kalėjimuose. Absoliuti dauguma tokių nuteistųjų – vyrai. Kalėjimas iki gyvos galvos Lietuvoje buvo skirtas tik vienai moteriai.
„Kitais metais nė vienam iš nuteistųjų nesueina bausmės pabaigos terminas”, – sako Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Kartais nuteistieji miršta taip ir neišvydę laisvės – 2025 m. gegužės 10 d. dėl ligos mirė vienas iki gyvos galvos nuteistas asmuo.
Sprendimus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą priima bausmės atlikimo vietos apygardos teismai. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas apskundžiamas, bylą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Iki šiol daugiausia tokių sprendimų yra priėmę Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Net ir šeštas mėginimas gali būti nesėkmingas
Vasarį Kauno apygardos teismas paskelbė, kad netenkina kalėjimo teikimo, jog už itin sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė ir jis maždaug po 5-10 metų galėtų išeiti į laisvę.
Teismas netenkino jau šešto tokio pobūdžio įkalinimo įstaigos teikimo.
Teisėja Danutė Giačaitė paskelbė, kad matomas teigiamas nuteistojo asmenybės pokytis, tačiau šiuo metu jo padaryta pažanga nėra pakankama.
Teikimo netenkinusi trijų teisėjų kolegija akcentavo vis dar netinkamą H. Daktarą požiūrį į jo įvykdytus nusikaltimus, taip pat kaltės neigimą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, vertinimą esą skirta per griežta bausmė ir išskirtinai teigiamą požiūrį į save, tam tikras nusikalstamo pasaulio subkultūrai būdingus mąstymo elementus.
„Pagal galiojantį reglamentavimą, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų iš paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės asmuo gali prašyti tą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad net jeigu teismas tenkintų tokį prašymą, asmens iškart nepaleistų, bet jam paskirtų nuo 5 iki 10 metų įkalinimo bausmę. Asmuo su tokiu prašymu į teismą gali kreiptis ne dažniau nei kartą per metus. Henrikas Daktaras tokia teise aktyviai naudojasi nuo 2019 metų”, – sako teismo pirmininkas Marius Bartninkas.
Nagrinėdami tokias bylas, teismai turi vertinti keturias Baudžiamajame kodekse nurodytas aplinkybes: pakartotinio nusikalstamumo grėsmę, nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, taip pat, ar asmuo yra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytą žalą ir ar yra pasiekti bausmės paskyrimo tikslai.
Kiekvieną kartą situacija, ar egzistuoja sąlygos bausmei pakeisti, vertinama individualiai.
Pastaraisiais metais Lietuvoje įkalinimo iki gyvos galvos bausmė skiriama gana retai.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas laisvės atėmimą iki gyvos galvos numato už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus (pavyzdžiui, genocidą, tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis), taip pat už nusikaltimus valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (valstybės perversmą, pasikėsinimą į prezidentą), kvalifikuotą nužudymą (įvykdytą itin žiauriai, nužudžius du ar daugiau asmenų), už nusikaltimus visuomenės saugumui (dalyvavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje) ir t. t.
Lietuvos įkalinimo įstaigose daugumą nuteistųjų iki gyvos galvos sudaro nuteistieji už įvairias žmogžudystes, nusikalstamų grupuočių nariai. Pavyzdžiui, Panevėžio „tulpinių“ nusikalstamo susivienijimo narys Audrius Andrušaitis kali už 23 žmonių nužudymą. Vyras nelaisvėje laikomas nuo 2002 m.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
