Aukštis, badas ir ramybė – auksinė pirmosios pagalbos taisyklė paūmėjus kasos ligoms. Nors kasa atlieka milžinišką vaidmenį virškinant maistą, būtent netinkami mitybos įpročiai gali ją rimtai pažeisti. Šis nedidelis organas yra itin jautrus apkrovoms ir kasdienės mitybos klaidoms.
Kasa – vienas svarbiausių virškinimo sistemos organų, sveriantis vos 70–80 gramų. Ji gamina virškinimo fermentus ir hormonus, reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje. Nepaisant nedidelio dydžio, jos funkcijos yra gyvybiškai svarbios visam organizmui.
Eksokrininė kasos funkcija – virškinimo sulčių gamyba. Jose esantys fermentai skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius, kad šios maistinės medžiagos galėtų būti pasisavinamos žarnyne. Sutrikus šiam procesui, atsiranda maisto nepakankamo suvirškinimo ir įsisavinimo problemų, kurios ilgainiui silpnina organizmą.
Endokrininė funkcija susijusi su hormonų – insulino, gliukagono ir somatostatino – gamyba. Insulinas mažina gliukozės kiekį kraujyje, gliukagonas ją didina, o somatostatinas padeda palaikyti šių hormonų pusiausvyrą. Šių procesų veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant mitybą ir bendrą virškinimo sistemos būklę.
Vienas didžiausių kasos priešų – chaotiškas valgymas. Ilgus badavimo laikotarpius keičiantis persivalgymui, atsiranda staigūs apkrovos svyravimai. Tokiais atvejais kasa priversta išskirti didelį kiekį fermentų, o tai gali sutrikdyti jų nutekėjimą ir net sukelti ūminį pankreatitą.
Rekomenduojama valgyti kas 3–4,5 valandos, nedarant ilgesnių nei 5 valandų pertraukų. Taip pat svarbu nevalgyti likus 2–3 valandoms iki miego ir vakare vengti saldžių gėrimų ar kaloringų užkandžių. Reguliarumas padeda kasai dirbti tolygiai, be staigių apkrovų.
Kasos sveikatai didelę įtaką turi ir riebalai. Ypač kenksmingi transriebalai, kurių gausu greitajame maiste, margarinuose, pramoniniuose konditerijos gaminiuose ir pusgaminiuose. Jų reikėtų kiek įmanoma vengti.
Tuo tarpu natūralūs riebalai, esantys žuvyje, mėsoje ar augaliniuose aliejuose, vartojami saikingai, yra būtini organizmui. Jie prisideda prie ląstelių atsinaujinimo ir hormonų sintezės, todėl visiškai jų atsisakyti nėra tinkamas sprendimas. Svarbiausia – saikas ir kokybė.
Alkoholis – dar vienas reikšmingas rizikos veiksnys. Jis metabolizuojamas ne tik kepenyse, bet ir kasoje, todėl gali tiesiogiai pažeisti jos audinius. Reguliarus alkoholio vartojimas, taip pat didelis saldumynų kiekis mityboje, kelia papildomą pavojų kasos veiklai.
Sergant kasos ligomis patariama vengti keptų ir stipriai apskrudintų patiekalų. Pirmenybę vertėtų teikti virtam, troškintam ar garintam maistui. Baltymų šaltiniai turėtų būti įvairūs – tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės.
Įspėjamieji kasos sutrikimų požymiai gali būti pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, riebios išmatos, staigus svorio kritimas ar nuolatinis silpnumas. Ypač pavojingas staigus, stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje, plintantis į nugarą – tai gali rodyti ūminį pankreatitą ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kasos sveikata labai priklauso nuo kasdienių įpročių. Reguliarus valgymo režimas, kokybiškas ir subalansuotas maistas bei saikingas požiūris į alkoholį padeda išvengti rimtų sutrikimų. Rūpinantis šiuo nedideliu, bet gyvybiškai svarbiu organu, galima užtikrinti geresnę savijautą ir ilgesnį aktyvų gyvenimą.

