Migrenos priepuolis – tai kur kas daugiau nei stiprus galvos skausmas. Tai sekinanti neurologinė būklė, kuri, be intensyvaus skausmo, gali sukelti pykinimą, vėmimą, padidėjusį jautrumą šviesai ir garsui. Nors migrena paplitusi visame pasaulyje, daugelis žmonių vis dar nepakankamai supranta, kaip vystosi migrenos priepuolis ir kodėl simptomai gali taip stipriai paveikti kasdienybę.
Specialistai išskiria keturias migrenos fazes. Jas atpažinus, lengviau greitai sureaguoti į pirmuosius požymius, laiku imtis priemonių ir veiksmingiau suvaldyti skausmą. Kiekviena fazė pasižymi skirtingais simptomais, todėl gali prireikti skirtingo požiūrio.
1. Įspėjamoji (prodrominė) fazė
Pirmoji fazė vadinama įspėjamąja, arba prodromine. Ji gali prasidėti likus 24–48 valandoms iki stipraus galvos skausmo. Šiuo laikotarpiu organizmas tarsi siunčia signalus apie artėjantį priepuolį.
Ši fazė siejama su pagumburio (hipotalamo) veikla – smegenų sritimi, atsakinga už kūno temperatūros, apetito, nuotaikos ir miego reguliavimą. Migrenos metu pagumburis gali suaktyvėti neįprastai, o tai paveikia ir kitas smegenų dalis. Dėl to gali atsirasti sunkumų susikaupti, sustiprėti tam tikrų produktų potraukis, pasireikšti dirglumas ar miego sutrikimai.
2. Auros fazė
Antroji fazė yra aura, kurią patiria maždaug trečdalis migrena sergančių žmonių. Aura – tai laikini neurologiniai simptomai, galintys paveikti regėjimą, kalbą ar jutimus. Dažniausiai pasireiškia regos sutrikimai.
Žmogus gali matyti žybsinčias šviesas, banguojančias linijas ar akluosius plotus regos lauke. Kartais pasireiškia veido ar galūnių tirpimas, dilgčiojimas, rečiau – kalbos sutrikimai. Manoma, kad šiuos reiškinius sukelia lėtai per smegenų žievę plintanti elektrinio aktyvumo banga, laikinai sutrikdanti tam tikrų sričių veiklą.
3. Galvos skausmo fazė
Trečioji fazė – galvos skausmas. Šiuo laikotarpiu dažniausiai jaučiamas pulsuojantis, tvinkčiojantis skausmas, kuris, negydomas, gali trukti nuo 4 iki 72 valandų. Skausmą neretai lydi pykinimas, vėmimas, taip pat padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui.
Migrenos metu suaktyvėja skirtingi smegenų tinklai. Kai suaktyvėja pailgosios smegenys, gali pasireikšti stiprus pykinimas. Į procesą įsitraukia ir trišakis nervas, atsakingas už veido jutimus: jo aktyvumas skatina tam tikrų cheminių medžiagų išsiskyrimą, o smegenys šiuos signalus suvokia kaip skausmą.
Viena iš tokių medžiagų yra su kalcitonino genu susijęs peptidas. Kai kurie šiuolaikiniai migrenos gydymo vaistai blokuoja šį baltymą ir taip sumažina skausmo intensyvumą. Tai dar kartą patvirtina, kad migrena yra sudėtingas biologinis procesas, o ne „tiesiog galvos skausmas“.
4. Po priepuolio (atsigavimo) fazė
Ketvirtoji fazė – laikotarpis po priepuolio, dažnai vadinamas „migrenos pagiriomis“. Net ir nuslūgus skausmui, žmogus gali jaustis pavargęs, išsekęs, jam gali būti sunku susikaupti. Tai metas, kai smegenys palaipsniui grįžta į įprastą veiklą.
Kaip valdyti migreną, atpažinus fazes
Migrenos valdymas prasideda nuo savęs pažinimo. Atpažinęs įspėjamuosius simptomus, žmogus gali anksčiau pradėti gydymą arba sąmoningai skirti laiko poilsiui. Kai kuriems žmonėms tinkamai parinkti vaistai, vartojami auros metu ar ankstyvoje skausmo fazėje, gali sumažinti priepuolio stiprumą arba net sustabdyti jo vystymąsi.
Jei priepuoliai kartojasi dažnai, pavyzdžiui, daugiau nei keturis kartus per mėnesį, gali būti svarstomas profilaktinis gydymas. Tokiais atvejais skiriami kasdien vartojami arba leidžiami vaistai, padedantys sumažinti bendrą priepuolių dažnį ir intensyvumą.
Svarbu nepamiršti ir atsigavimo laikotarpio. Per anksti grįžus prie intensyvios veiklos, gali prasidėti naujas priepuolis dar nepasibaigus ankstesniajam. Toks priepuolių persidengimas apsunkina gydymą ir gali dar labiau pabloginti savijautą.
Migrenos metu taip pat gali pasireikšti svaigulys, kaklo skausmas ar zvimbimas ausyse. Jei simptomai neįprasti, stiprėja ar kelia nerimą, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau suprasdami migrenos fazes ir jų požymius, galite veiksmingiau pasiruošti priepuoliams ir sumažinti jų poveikį kasdieniam gyvenimui.
