Archeologai pietų Sibire atliko vieną reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų, galintį iš esmės pakeisti tai, kaip tyrėjai datuoja ir aiškina senovinį uolų meną Eurazijoje. Chakasijos regione (Rusija), keliuose priešistoriniuose pilkapynuose, aptiktos išskirtinės akmeninės plokštės su įrėžtais vaizdais – petroglifais. Jos išliko neįprastai geros būklės, todėl atsirado precedento neturinti galimybė šiuos piešinius tiksliai susieti su bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus kultūromis.
Atradimai padaryti Ust-Kamyšta-1 ir Kamyšta-3 vietovėse, kur vykdyti gelbėjamieji archeologiniai tyrimai, skirti dokumentuoti ir apsaugoti nykstančius kultūros paveldo objektus. Pilkapiais naudotasi daugiau kaip tris tūkstančius metų – nuo ankstyvojo bronzos amžiaus III tūkstantmetyje pr. m. e. iki pat mūsų eros pradžios. Šie laidojimo kompleksai apima beveik visas šiame regione žinomas archeologines kultūras.
Tyrinėtojai rado dešimt akmeninių plokščių, papuoštų tiesiogiai į paviršių įrėžtais vaizdais. Ypač svarbu tai, kad dauguma jų aptiktos visiškai nepažeistos, uždarose kapų konstrukcijose. Toks radinys itin retas, nes petroglifai dažniausiai būna iškalti atviruose uolų ar skardžių paviršiuose, kuriuos veikia gamtiniai procesai. Dėl išskirtinės išlikimo būklės pavyko tiksliai susieti vaizdus su datuotais kapų radiniais, pilkapių konstrukcijos elementais ir sluoksnių stratigrafija, todėl gautas neįprastai tikslus šių piešinių datavimas.
Analizė parodė, kad dauguma plokščių priskirtinos ankstyvajam geležies amžiui: jos datuojamos laikotarpiu nuo VIII a. pr. m. e. iki II a. po Kr. ir siejamos su Tagaro bei Tesino kultūromis, tuo metu dominavusiomis Minusinsko duburyje ir aplinkinėse teritorijose. Mokslininkai atliko stilistinius palyginimus tarp pilkapiuose rastų petroglifų ir anksčiau žinomų uolų piešinių atvirose Minusinsko duburio vietovėse, taip pat lygino piešiniuose vaizduojamus įrankius ir ginklus su realiais artefaktais, aptinkamais kapuose.
Įspūdingiausios plokštės perteikia ištisas siužetines scenas. Ankstesniuose, su Tagaro kultūra siejamuose piešiniuose matomos dinamiškos medžioklės scenos. Vienoje jų pavaizduotas žmogus su šunimi, besivejantys stambų žvėrį – tai galėjo būti tikro medžioklės epizodo atspindys arba mitologinės būtybės vaizdinys. Vėlesnėse plokštėse, priskiriamose Tesino kultūrai, vyrauja labiau abstraktūs motyvai: spiralės, labirintą primenančios linijos, supaprastintos antropomorfinės figūros. Tokie pokyčiai gali rodyti tikėjimų ir meninių konvencijų kaitą kultūrinių permainų laikotarpiu.
Svarbus fragmentas senųjų kultūrų dėlionėje
Ne mažiau intriguoja tai, kaip šios akmeninės plokštės buvo naudojamos skirtingais laikotarpiais. Kai kurios jų sąmoningai įtrauktos į kapų konstrukcijas ir, tikėtina, buvo pagamintos specialiai laidotuvių ritualams. Tai leidžia manyti, kad iš pradžių jos turėjo sakralinę ir simbolinę reikšmę. Tačiau kitos plokštės vėlesniuose pilkapiuose aptiktos apverstos, sulaužytos arba panaudotos kaip įprasta statybinė medžiaga. Toks elgesys liudija pakitusią jų sampratą: tai, kas anksčiau buvo laikoma šventu artefaktu, vėliau tapo paprastu konstrukciniu elementu.
Dažniausiai petroglifai neturi aiškaus stratigrafinio konteksto, todėl juos itin sunku tiksliai datuoti. Šis atvejis – išskirtinis. Galimybė susieti piešinius su konkrečiais laikotarpiais suteikia tvirtus atskaitos taškus, leidžiančius lyginti juos su kitais iki šiol nedatuotais pietų Sibiro uolų piešiniais. Dėl to viso regiono uolų meno tyrimai gali būti gerokai tiksliau įrėminti chronologiškai, o tai atveria naujų perspektyvų siekiant suprasti senųjų Eurazijos bendruomenių kultūrinę ir meninę raidą.
