Mados vėjai, o gal išties nuoširdus susirūpinimas aplinka, kurioje gyvename, lėmė, kad pastaruoju metu tapo sunku praleisti dieną, neišgirdus žodžio „ekologija“.
Vis dėlto natūraliai kyla klausimas, ar žaliosios idėjos tik sėkmingai užkariavo verslo sektorių, ar iš tiesų leido susiformuoti tam tikrai terpei, vienijančiai sąmoningus ir atsakingus žmones.
Tiesiogiai su ekologiniu judėjimu iki šiol daugiausiai susidurdavau specializuotuose turgeliuose ir viena po kitos atsirandančiose parduotuvėse. Maistas, kosmetika, buitinė chemija, vienas kitas drabužis – pagrindinis šių prekyviečių asortimentas. Todėl susitarusi dėl susitikimo Vilniuje, Jakšto gatvėje, įsikūrusioje „Ekolaboratorijoje“,tikėjausi pamatyti ką nors naujo ir įdomaus.
Projekto iniciatorė Augusta Imbrasienė pakviečia užsukti į pusrūsyje įsikūrusias patalpas. Jose telpa „Ekolaboratorijos“ ir jos pirmtakės, nestandartinių sprendimų manufaktūros „Mur mur mur“, gaminiai, kūrybinės dirbtuvės, siuvykla. Čia gimsta originalūs kūriniai, gaminami iš antrinių žaliavų, generuojamos naujos idėjos, ruošiamasi įvairiems festivaliams ir viešiems renginiams.
Pradžia
„Ekolaboratorijos“ veikla startavo praeitų metų vasarą, surengus pirmąsias kūrybines dirbtuves. „Kvietėme prisijungti žmones, norinčius padirbėti su antrinėmis žaliavomis ir sukurti iš jų ne tik originalius, bet ir funkcionalius daiktus. Sąmoningai orientavomės ne į profesionalius menininkus, bet į paprastus žmones, kurie nepritaria vis augančiam vartotojiškumui ir turi sumanymų, kuo būtų galima paversti daiktus, pasmerktus keliauti į šiukšlyną“, pasakoja projekto organizatoriai.
Sumanymas sulaukė nemažo susidomėjimo, o baigėsi gausia įdomiausių dirbinių ekspozicija. Joje – stilingas šviestuvas iš skalbimo mašinos būgno, kepsninė iš kompiuterio dėžės, rankinės iš seno reklaminio tento, lauko žibintas iš senų skėčių ir daug kitų nestandartinių gaminių.
Mobilusis info centras
Pavykę kūrybiniai bandymai tapo paspirtimi tęsti „Ekolaboratorijos“ veiklą, tad šių metų birželį, remiant Britų tarybai (British Council), projekto narių idėjos materealizavosi į mobilųjį info centrą. Tai – menininko Stasio Banifaciaus Ievos originaliai apipavidalintas autobusas, keliaujantis po įvairius festivalius, pristatantis minėtų kūrybinių dirbtuvių ekspoziciją ir naujus gaminius, supažindinantis su kūrybingo antrinių žaliavų perdirbimo istorija pasaulyje bei rengiantis naujas kūrybines dirbtuves ekologišku gyvenimo būdu besidomintiems festivalių lankytojams.
Info centras ant ratų debiutavo šiųmečiame festivalyje „B2G“, o per visą vasarą spėjo sudalyvauti tokiuose masiniuose renginiuose, kaip „Spartakiada“, „Satta Outside“ bei „Karklė 2010“. A. Imbrasienė sutinka, kad keliavimas po visą Lietuvą bene geriausiai platina žinią apie „Ekolaboratoriją“, tačiau patikina, kad kitas info centro pasirodymas tikrai įvyks Vilniuje. Dar tik nėra tiksliai nuspręsta kur – galbūt rugsėjį vyksiančiame alternatyviosios mados festivalyje „ArMada“, galbūt „Sostinės dienose“.
Prikelti naujam gyvenimui
Kalbant apie unikalius daiktus… A. Imbrasienei jų gamyba nebuvo naujiena. Jos vadovaujama studija „Mur mur mur“ užsiima sceninių kostiumų, dekoracijų, verslo dovanų kūrimu. „Pamanėme, kad, vis labiau plintant ekologinėms idėjoms, galėtume imtis ko nors, kas skatintų sąmoningą vartojimą. Be to, kai kurie užsakovai, pavyzdžiui, dienraštis „15 minučių“, ėmė pageidauti suvenyrų, pagamintų iš ekologiškų medžiagų“, pasakoja moteris.
Šiuo metu „Ekolaboratorijoje“ glaudžiasi kai kurie daiktai iš pirmųjų kūrybinių dirbtuvių ir daugybė aksesuarų bei suvenyrų iš perdirbimui tinkamų žaliavų. Senas reklaminis tentas kūrybingos komandos rankose virsta žaismingomis rankinėmis, piniginėmis ir diržais, baldus gaminančių įmonių atliekos – mielais mediniukais, spalvingos audinių atraižos – nuotaikingomis segėmis, o iš perdirbtų senų drabužių gaminama tankia medžiaga išmuštos netgi pačios patalpos sienos.
Ekologiškų gaminių kūrėjai pripažįsta, kad kartais tenka susidurti ir su skeptikais, teigiančiais, jog tokia veikla nėra jokia naujiena Vakarų Europos šalyse, o įvairios naujos detalės, naudojamos daiktų gamyboje, neturi nieko bendro su ekologija. „Mes niekada netvirtiname, kad esame panašios veiklos pionieriai. Priešingai – visada paminime, kad ekologišką gyvenimo būdą propaguojantys projektai, jau ne vienerius metus gyvuojantys kitose šalyse, yra mūsų įkvėpėjai, kurių pėdomis norime sekti. Savo pavyzdžiu norime skatinti ne visiškai atsisakyti naujų pirkinių, bet kūrybingai perdirbti senus daiktus ar žaliavas“, tvirtina „Ekolaboratorijos“ komanda.
Artimiausi planai
Gyvai susitikti su „Ekolaboratorijos“ iniciatoriais ir įsigyti jų sukurtų dirbinių iki šiol paprasčiausia būdavo per įvairius festivalius. A. Imbrasienė pripažįsta, kad projektui dar trūksta gerų viešųjų ryšių, tačiau garsas apie jį pamažu pasiekia vis platesnę auditoriją.
„Žmonės nori pasžiūrėti, kaip vyksta kūrybinis procesas, klausia, kur galėtų įsigyti mūsų sukurtų gaminių. Svarstome, kad galbūt reikėtų atverti visuomenei mūsų kūrybinių dirbtuvių duris. Bet kuriuo atveju ateityje tikrai planuojame reguliariai rengti atvirų durų dienas. Taip pat raginame žmones prisijungti prie „Ekolaboratorijos“ veiklos. Laukiame kiekvieno, turinčio įdomių sumanymų, ir neabejingo mus supančiai aplinkai“, planais dalinasi A. Imbrasienė.
Baigdama pokalbį svarstau, kur slypi šios unikalios vietos trauka. Originaliose, spalvose skendinčiose patalpose, kūrybingose idėjose, o gal organizatorių svetingume? Įsiprašykit į svečius, susipažinkit ir nuspręskit patys. Tuo tarpu aš su „Ekolaboratorija“ atsisveikinu iki artimiausio festivalio. Telieka sužinoti, iki kurio: „ArMados“ ar „Sostinės dienų“.
