Šafranas – vienas brangiausių prieskonių pasaulyje – pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio ne tik dėl savo skonio ir aromato, bet ir dėl galimo poveikio nuotaikai bei odos būklei. Naujausi tyrimai leidžia manyti, kad tam tikros šafrano medžiagos gali pasižymėti natūralaus antidepresanto savybėmis ir net turėti botokso efektą primenančio poveikio.
Šafrane aptinkami bioaktyvūs komponentai, vertinami dėl intensyvaus aromato ir plačiai naudojami kulinarijoje, gali veikti įvairias smegenų sistemas, susijusias su nuotaikos reguliavimu.
Mokslininkai, publikavę tyrimo rezultatus žurnale Food & Function, analizavo dvi pagrindines šafrano sudedamąsias dalis – krociną ir safranalį. Nustatyta, kad abi šios medžiagos mažino depresijai būdingą elgesį, tačiau tai darė pasitelkdamos skirtingus neurobiologinius mechanizmus.
Krocinas daugiausia veikė dopamino sistemą: keitė dopamino kiekį ir su juo susijusių receptorių aktyvumą prefrontalinėje žievėje bei striatume. Tuo tarpu safranalis veikė kvinurenino kelią – metabolinę sistemą, siejamą su uždegiminiais procesais ir potencialiai neurotoksinių metabolitų susidarymu. Ši įtaka keitė pusiausvyrą neuroprotekcijos, t. y. nervinių ląstelių apsaugos, kryptimi.
Be to, pirmą kartą patvirtinta, kad safranalis, vartojamas per burną, aptinkamas ne tik kraujyje, bet ir tiesiogiai smegenų audinyje. Tai rodo jo gebėjimą įveikti biologinius barjerus ir potencialiai tiesiogiai veikti neuroninius procesus.
Kosmetologijos specialistai taip pat atkreipia dėmesį į šafrano naudą odai – jo poveikis kartais lyginamas su botokso efektu. Vis dėlto, priešingai nei grožio injekcijos, šis prieskonis kosmetikos sudėtyje veikia švelniai ir subtiliai, nepažeisdamas odos ir nesukeldamas staigių pokyčių.

