Nors dažnai manoma, kad senėjimas neišvengiamai „įrašytas“ mūsų genuose, genetika lemia tik dalį šio proceso. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad didelę įtaką turi ir kasdieniai įpročiai, aplinka bei patiriamas stresas. Net artimi giminaičiai, turintys panašų genetinį pagrindą, gali senti labai skirtingu tempu.
Net gimę toje pačioje šeimoje broliai ir seserys gali senti nevienodai. Tai priklauso ne tik nuo gyvenimo būdo, bet ir nuo to, kaip genetiniai veiksniai „susitinka“ su aplinka.
Genetikės Kristinos Ščubelkos teigimu, maždaug 55 % senėjimo procesų lemia paveldimumas, o likusi dalis priklauso nuo išorinių veiksnių: mitybos, fizinio aktyvumo, streso lygio ir gyvenimo sąlygų.
Net vieno kiaušinėlio dvyniai, turintys beveik identišką genų rinkinį, gali senti skirtingu greičiu, jei gyvena nevienodoje aplinkoje. Genetika gali suteikti tam tikrą „pranašumą“ – pavyzdžiui, geresnę medžiagų apykaitą ar didesnį atsparumą širdies ir kraujagyslių ligoms, – tačiau ji nėra visagalė. Per gausus maistas, nejudrus gyvenimo būdas ar lėtinis stresas gali panaikinti net ir palankios genetikos privalumus.
Senėjimas iš esmės prasideda nuo gimimo: mūsų ląstelės nuolat atsinaujina, tačiau su amžiumi silpnėja DNR atkūrimo mechanizmai. Kaupiasi pažaidos, mažėja imuninės sistemos efektyvumas, lėtėja „atliekų“ šalinimas iš ląstelių. Būtent šie procesai sudaro biologinio senėjimo pagrindą.
„Jei žmogus suvartoja vidutiniškai 1500 kalorijų daugiau, nei jam reikia, jokia genetika nepadės neutralizuoti šio poveikio“, – pabrėžia genetikė.
Pasak specialistės, universalaus biologinio amžiaus mato nėra, nes skirtingi organai sensta nevienodu greičiu. Vienas žmogus gali atrodyti jaunatviškai, tačiau turėti rimtų vidinių sveikatos problemų, o kitas – priešingai: išoriškai atrodyti vyresnis, bet organizmo būklė gali būti gana gera.
Kas iš tikrųjų lemia ilgaamžiškumą?
Specialistės teigimu, didelę įtaką gyvenimo trukmei turi kūno svorio kontrolė, reguliarus fizinis aktyvumas (ypač jėgos ir kardio pratimai), subalansuota mityba ir lėtinio streso mažinimas.
Būtent šie veiksniai gali reikšmingai sulėtinti senėjimo procesus net ir tada, kai „genetinė loterija“ nebuvo pati palankiausia.
Visiškai sustabdyti senėjimo šiuo metu neįmanoma. Tačiau, anot specialistės, galima realiai paveikti gyvenimo kokybę ir jo trukmę – daugelis kasdienių sprendimų tiesiogiai atsispindi mūsų sveikatoje po kelerių, keliolikos ar net keliasdešimties metų.
Tyrimai taip pat rodo, kad ilgaamžiškumui svarbus ir psichologinis požiūris. Pastebėta, kad optimistiški žmonės vidutiniškai gyvena iki 10 metų ilgiau. Tokie asmenys dažniau rūpinasi savo sveikata, yra socialiai aktyvesni ir geriau susitvarko su stresu – visa tai padeda lėtinti senėjimo procesus.
