Mokslininkų komanda Šveicarijoje, po kalnu, pradėjo giluminio gręžimo projektą. Jo tikslas – nustatyti, ar tam tikri molio uolienų sluoksniai galėtų saugiai izoliuoti radioaktyviąsias atliekas tūkstančius metų.
Šį tyrimą vykdo tarptautinė iniciatyva „DEBORAH“ („Deep borehole to resolve the Mont Terri Anticline Hydrogeology“), kurią koordinuoja Vokietijos „GFZ Helmholtz Centre for Geosciences“. Projekto centre – Opalino molio (OPA) barjerinės savybės.
Ši uoliena susiformavo juros periode, maždaug prieš 175 milijonus metų. Opalino molio randama Pietų Vokietijoje ir Šveicarijoje, o dėl savo savybių jis laikomas vienu perspektyviausių kandidatų požeminėms branduolinių atliekų saugykloms.
Tyrėjai jau išgręžė pirmuosius 55 metrus Mont Terri požeminės uolienų laboratorijos komplekse Šveicarijoje. Ši kalno viduje įrengta laboratorija branduolinių atliekų šalinimo ir izoliavimo eksperimentams naudojama jau tris dešimtmečius. Pranešama, kad iš gręžinio beveik 100 procentų šerdies buvo sėkmingai atgauta. Ateityje planuojama pasiekti maždaug 800 metrų gylį.
Senovinių uolienų tyrimai
Mont Terri uolienų laboratorija įrengta netoli Sen Ursano miestelio, Jūros (Jura) kantone, Šiaurės Vakarų Šveicarijoje. Ji yra kalno gilumoje, maždaug 150–200 metrų gylyje, kur driekiasi greitkelio tunelis. Lygiagrečiai tuneliui nutiesta saugos galerija naudojama kaip įėjimas į požeminę tyrimų bazę. Objektas pradėtas eksploatuoti 1996 metais, o šiuo metu juo naudojasi 22 partneriai iš devynių šalių.
Projektui laboratorijos viduje sumontuota apie 10 metrų aukščio gręžimo įranga. Ji išgauna cilindrines uolienų šerdis: aplink uolieną išpjaunamas apskritas griovelis, paliekamas siauras centrinis „stulpas“, kuris vėliau dalimis ištraukiamas į paviršių.
Surinkti pavyzdžiai kruopščiai dokumentuojami ir analizuojami, siekiant suprasti, kaip molis ir gretimi uolienų sluoksniai sąveikauja su požeminiu vandeniu. Tokie duomenys ypač svarbūs vertinant ilgalaikį geologinių radioaktyviųjų atliekų saugyklų patikimumą.
Branduolinių atliekų saugojimas
Tyrimo rezultatai gali padėti atrinkti tinkamas uolienas branduolinių atliekų saugojimui Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje. Projekto „DEBORAH“ koordinatorius, „GFZ“ mokslininkas dr. Felixas Kästneris, teigė, kad pirmasis gręžimo etapas vyko pagal planą.
Pasak jo, didelis darbų tempas reikalavo nuolatinio tyrėjų įsitraukimo į šerdžių dokumentavimą ir mėginių ėmimą. „Tai ypatinga patirtis visiems dalyviams ir glaudaus partnerių bendradarbiavimo pavyzdys“, – pažymėjo F. Kästneris.
Mokslininkai planuoja išgręžti iki galutinio – maždaug 800 metrų – gylio ir tirti ne tik Opalino molį, bet ir virš jo bei po juo esančius uolienų sluoksnius. Tai turėtų padėti geriau suprasti požeminius hidrogeologinius procesus.
F. Kästnerio teigimu, tyrėjams ypač svarbu išsiaiškinti, kaip vanduo cirkuliuoja uolienose ir kaip sąveikauja su moliniu barjeru, nes nuo to gali priklausyti ilgalaikis branduolinių atliekų saugyklų stabilumas. „Šis darbas suteikia galimybę mokslininkams iš arti stebėti duomenų rinkimą, kuris būtinas tolesnėms laboratorinėms analizėms ir kompiuteriniams modeliams. Su nekantrumu laukiame artimiausių savaičių ir kitų gręžimo etapų“, – sakė jis.
Be gręžimo darbų, tyrėjų komanda aplink objektą atlieka seisminius ir gravimetrinius matavimus. Tokiu būdu galima „peršviesti“ požemines struktūras ir gauti daugiau informacijos apie uolienų sluoksnių sandarą bei požeminių vandens sistemų išsidėstymą aplink Opalino molio klodą.

