Ryšių su Rusija, Baltarusija ar Kinija turintys, grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys subjektai be perstojo siekia įgyvendinti savo interesus Lietuvos ar kitų Baltijos šalių strateginėse srityse, rašoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Tarp strateginių sričių ar objektų, kurie sulaukė tokio ryšių Rusijoje turinčių subjektų dėmesio, – „Achemos grupė“.
„Žvalgyba nustatė, kad vienas iš objektų, kuriais pastaruoju metu domėjosi ryšių Rusijoje turintys subjektai – koncernas „Achemos grupė“, – rašoma penktadienį paviešintame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Įvertinę galimybes įgyti koncerno akcijų, nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys subjektai bandė veikti per tarpininkus, vykdyti lobistinę veiklą, siekdami palankių Lietuvos institucijų pozicijų jų investicijų atžvilgiu”, – teigiama ataskaitoje.
Pasak VSD vadovo Remigijaus Bridikio, atvejų, kai ryšių su Lietuvai nedraugiškomis šalimis turintys subjektai domėjosi „Achemos grupe“, pastaruoju metu buvo keletas.
„Nenoriu klaidinti, bet buvo tikrai ne vienas atvejis, kai buvo bandymai įsigyti („Achemos grupės“ akcijas – ELTA). Domėjimasis „Achema“ iš su Rusija susijusių subjektų arba bendradarbiaujančių, rodančių interesą Rusijos tikslams – tokių atvejų buvo ne vienas. Vieni pavirsta ikiteisminiais tyrimais, o kiti – dar tiriami“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Bridikis.
Kaip aiškina žvalgyba, ryšių Rusijoje ir Baltarusijoje turinčios įmonės ir atskiri šių valstybių piliečiai iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais, vis daugiau dėmesio sulaukia ir aukštųjų technologijų sektorius.
Siekdami veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie strategiškai svarbios infrastruktūros, nacionalinio saugumui grėsmę keliantys subjektai nuolat keičia savo taktikas ir ieško naujų galimybių.
„Pavyzdžiui, jie bando užmegzti verslo ryšius su kitų Europos valstybių ar JAV verslininkais, įtikinti juos investicijų grąža ir savo įtaka, tačiau patys vengia būti oficialiais iniciatyvos dalyviais. Patikimų valstybių verslininkai jiems reikalingi savo vaidmeniui nuslėpti ir įvaizdžiui sukurti. Nepavykus įgyvendinti planų Lietuvoje, juos bandoma įgyvendinti kitose Baltijos valstybėse”, – rašoma ataskaitoje.
Planus įgyti „Achemos grupės“ kontrolę turėjo Vengrijos energetikos bendrovė „MET Group“. Tačiau 2025 m. gegužę ji paskelbė nutraukusi 54,07 proc. „Achemos grupės“ akcijų įsigijimo procesą. Kaip buvo skelbiama žiniasklaidoje, vengrų dujų prekybos milžinė turi sąsajų su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir aktyviai bendradarbiavo su Rusijos verslininkais.
Grupės generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas sprendimą nepirkti Lietuvos chemijos bendrovės akcijų paketo aiškino teisminiais ginčais su buvusiu „Achemos“ prezidentu Arūnu Laurinaičiu dėl pirmumo teisės, sudėtinga situacija Europos trąšų pramonės sektoriuje.
Rusija siekia riboti karinį mobilumą Baltijos šalyse
Kaip nurodo mūsų šalies žvalgybos institucijos, Rusijos subjektų tikslas išlieka trikdyti strategiškai svarbių projektų Lietuvoje bei Baltijos šalyse vystymą. Teigiama, kad Rusijos institucijos pastaruoju metu skiria daug dėmesio Baltijos valstybėse įgyvendinamiems transporto sektoriaus projektams – labai tikėtina, kad Rusijos institucijos turi interesų juos sutrikdyti ir taip riboti karinį mobilumą Baltijos valstybėse.
VSD bei AOTD taip pat neatmeta, kad Rusijos žvalgyba toliau rinks informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą, jame kraunamus strategiškai svarbius krovinius. Manoma, kad šiam tikslui bus pasitelkti užsienio šalyse registruotų kompanijų laivų įgulos nariai, Rusijos piliečiai ar Rusijos režimą ir jo vykdomą politiką remiantys asmenys.
„Žvalgyba yra nustačiusi atvejų, kai į Klaipėdos jūrų uostą atplaukiančių ir jame dirbančių laivų įguloms priklausantys prorusiškų pažiūrų asmenys fotografavo uoste kraunamus strateginius krovinius ir infrastruktūrą. Neatmestina, kad gautą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybos naudotų planuodamos diversijas ar kitas kinetines operacijas.
Žvalgyba taip pat pastebi, jog Rusijos subjektai, nepaisydami Baltijos valstybių įgyvendintų energetinės nepriklausomybės projektų, neatsisako ir savo interesų veikti energetikos sektoriuje.
„Jie kuria naujas strategijas, kaip atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą į Baltijos valstybes, ieško sau lojalių ir naudingų asmenų, kurie padėtų įgyvendinti šiuos tikslus. Mažai tikėtina, kad jų strategijos turi potencialo, tačiau labai tikėtina, kad aktyvus veikimas siekiant įgyvendinti savo interesus nesiliaus ir artimoje perspektyvoje“, – tikina Lietuvos saugumo tarnybos.
Tarp šiuo metu prioritetinių šalies susisiekimo sektoriaus projektų – tarptautinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“. Tai didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km. Tiesa, įgyvendinant projektą kyla nesklandumų, ypač – Latvijai, kuriai sudėtinga rasti finansavimą savo daliai projekto. Tiesa, kaip yra sakę „LTG grupės“ atstovai, šalį įgyvendinti įsipareigojimus dabar spaudžia ne tik partneriai, bet ir Europos Sąjunga (ES).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
