Mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkoje naudojamos cheminės medžiagos gali turėti ilgalaikį ir sunkiai pastebimą poveikį gyvajai gamtai. Naujas tyrimas parodė, kad vienas žemės ūkyje ilgą laiką naudotas insekticidas gali paveikti žuvų biologinį senėjimą ir net sutrumpinti jų gyvenimo trukmę.
Tyrime daugiausia dėmesio skirta chlorpirifosui – pesticidui, kuris daugelį metų buvo naudojamas kovai su įvairių žemės ūkio kultūrų kenkėjais. Nors ši medžiaga jau uždrausta Europos Sąjungoje ir kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse, ji vis dar naudojama kitose pasaulio šalyse, kur ja apsaugomi tokie augalai kaip obuoliai, citrusiniai vaisiai ar kviečiai.
Anksčiau atlikti tyrimai jau rodė, kad ši cheminė medžiaga gali paveikti nervų sistemą tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Tačiau naujausi duomenys atskleidžia dar vieną galimą problemą – poveikį laukinei faunai, ypač vandens ekosistemoms.
Tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Kinijos geomokslų universiteto aplinkos toksikologo Chunsheng Liu, nusprendė išsamiau ištirti, kaip šis pesticidas veikia žuvų populiacijas. Tyrimas truko ketverius metus, per kuriuos mokslininkai surinko apie 24 tūkstančius žuvų iš trijų didelių ežerų Hubėjaus provincijoje.
Du iš tirtų ežerų – Vakarų Liangzi ir Rytų Liangzi – jau seniai laikomi užterštais žemės ūkio chemikalais. Trečiasis, Niušano ežeras, buvo pasirinktas kaip palyginamoji vieta, nes jo vanduo yra gerokai švaresnis.
Mokslininkai daugiausia tyrė karpinių šeimai priklausančią žuvų rūšį „Culter dabryi“. Surinkti duomenys parodė aiškius skirtumus tarp švaraus ir užterštų ežerų.
Užterštuose ežeruose buvo žymiai mažiau didelių ir vyresnių šios rūšies žuvų. Kai kuriais atvejais didesnių nei 80 gramų žuvų buvo net iki 88 proc. mažiau nei švaresniame ežere. Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp subrendusių individų – jų skaičius kai kur sumažėjo net iki 96 proc.
Tyrėjai taip pat nustatė ryšį tarp pesticido koncentracijos ir žuvų amžiaus struktūros. Tais metais, kai žuvų kepenyse aptikta daugiau chlorpirifoso, ežeruose būdavo mažiau vyresnių individų.
Laboratoriniai tyrimai parodė, kad cheminė medžiaga gali pagreitinti biologinius senėjimo procesus. Užterštuose ežeruose gyvenančių žuvų kepenų ląstelėse buvo rasta gerokai daugiau lipofuscino – medžiagos, kuri dažniausiai kaupiasi senstančiose ląstelėse.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad tokių žuvų telomeros buvo trumpesnės. Telomeros – tai DNR struktūros chromosomų galuose, kurios veikia kaip savotiška genetinė apsauga. Kai jos trumpėja, ląstelės greičiau sensta ir tampa labiau pažeidžiamos ligų.
Norėdami patvirtinti šiuos rezultatus, tyrėjai atliko ir eksperimentą laboratorijoje. Sugautos žuvys buvo laikomos akvariumuose su skirtingomis vandens sąlygomis: vienuose vanduo buvo visiškai švarus, kituose – su nedidelėmis chlorpirifoso koncentracijomis.
Po keturių mėnesių rezultatai buvo gana aiškūs. Visos žuvys, gyvenusios švariame vandenyje, išgyveno. Tuo metu akvariumuose su didesne pesticido koncentracija dalis žuvų nugaišo – apie 20 proc. dvejų metų amžiaus ir daugiau nei pusė trejų metų amžiaus individų.
Taip pat nustatyta, kad pesticido paveiktų žuvų telomeros buvo gerokai trumpesnės – maždaug ketvirtadaliu ar net trečdaliu lyginant su švariame vandenyje laikytomis žuvimis.
Tyrimo bendraautorius, aplinkos sveikatos mokslininkas iš Notre Dame universiteto Jasonas Rohras teigia, kad šie rezultatai dar nereiškia, jog reguliavimo institucijos turėtų nedelsiant keisti teisės aktus. Tačiau, jo nuomone, tyrimas rodo, kad būtina daugiau dėmesio skirti ilgalaikiam pesticidų poveikiui aplinkai.
McMasterio universiteto ekotoksikologė Karen Kidd naująjį tyrimą vertina itin palankiai. Pasak jos, tai vienas iš įtikinamiausių darbų, parodančių, kaip lėtinė tarša gali paveikti laukinių gyvūnų populiacijas.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad dar nėra aišku, ar panašus poveikis galėtų pasireikšti ir žmonėms. Ekotoksikologas Heinzas Koehleris pažymi, kad tokios galimybės kol kas negalima nei patvirtinti, nei visiškai atmesti.
Tuo tarpu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje ši veiklioji medžiaga jau seniai nebeleidžiama naudoti. Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė primena, kad chlorpirifosas ES nėra registruotas pesticidų sudėtyje, todėl ūkininkai neturi galimybės jo legaliai įsigyti ar naudoti.
Jos teigimu, griežta Europos Sąjungos kontrolė padeda užtikrinti aukštą maisto saugos lygį. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad apie 97 proc. produktų neviršija nustatytų pesticidų likučių normų, o Lietuvoje šis rodiklis dar didesnis.
Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad svarbi išlieka importuojamų produktų kontrolė ir nelegalių pesticidų naudojimo prevencija, nes skirtingose pasaulio šalyse galioja nevienodi reikalavimai.
