Kalbant apie vagystes iš parduotuvių, viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta kritikos pačioms prekybos vietoms. Kartais teigiama, kad mažesniuose miestuose ar rajonų parduotuvėse trūksta apsaugos darbuotojų, o jų funkcijas esą tenka atlikti patiems pardavėjams.
Vis dėlto pati problema yra gerokai platesnė nei vien saugumo organizavimas parduotuvėse. Prekybos vietose esančios prekės skirtos parduoti, o ne pasiimti be apmokėjimo, todėl vagystė pirmiausia laikoma sąmoningu pažeidimu. Diskusijose neretai primenama, kad kalbama apie nusikaltimą, o ne apie situaciją, kuri atsiranda vien dėl nepakankamų apsaugos priemonių.
Mažesnėse parduotuvėse saugumo organizavimas dažnai susiduria ir su praktiniais iššūkiais. Regionuose veikiančiose parduotuvėse neretai dirba vos vienas ar keli darbuotojai, todėl nuolatinės apsaugos tarnybos išlaikymas tokiose vietose būtų sudėtingas. Be to, papildomos saugumo priemonės reikštų didesnes veiklos išlaidas, kurios ilgainiui atsispindėtų ir prekių kainose.

Dėl šios priežasties prekybos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama technologiniams sprendimams, kurie galėtų padėti efektyviau fiksuoti galimus pažeidimus. Pastaraisiais metais ypač sparčiai plečiasi dirbtinio intelekto technologijų naudojimas.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – savitarnos kasos. Būtent jose dažniausiai fiksuojami bandymai sukčiauti. Tokiais atvejais brangesnė prekė gali būti nuskenuojama kaip pigesnė, nurodant visai kitą produktą.
Pastaruoju metu dažniau pastebimi ir atvejai, kai savitarnos kasose brangūs kūdikių mišiniai nuskenuojami kaip gerokai pigesnės prekės. Tokie produktai vėliau neretai perparduodami interneto platformose ar socialiniuose tinkluose.
Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms, kai kuriose parduotuvėse jau naudojamos pažangesnės savitarnos kasų sistemos. Jose dirbtinis intelektas padeda identifikuoti produktus ne tik pagal svorį, bet ir pagal kitus požymius – pakuotės formą, dydį ar kitus parametrus.
Tokiu būdu sistema gali pastebėti neatitikimą tarp nuskenuotos prekės ir faktiškai padėto produkto.
Be šių sprendimų, svarbų vaidmenį vis dar atlieka ir vaizdo stebėjimo kameros. Daugelyje prekybos vietų jos naudojamos jau daugelį metų ir laikomos viena pagrindinių saugumo priemonių.

Ne visos vagystės sustabdomos vietoje – dalis jų nustatoma vėliau, peržiūrint kamerų įrašus. Būtent pagal tokią medžiagą dažnai surašomi administracinių nusižengimų protokolai.
Vaizdo stebėjimo sistemos šiandien yra įprasta praktika ne tik prekybos centruose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. Kameros padeda užfiksuoti įtartinus veiksmus, nustatyti pažeidimus ir surinkti įrodymus.
Kai kurios technologijos, pavyzdžiui, veido atpažinimo sistemos, šiuo metu negali būti naudojamos dėl galiojančių teisinių apribojimų. Tačiau platesnis dirbtinio intelekto pritaikymas – pavyzdžiui, analizuojant elgesio modelius ar automatiškai fiksuojant įtartinus veiksmus – laikomas viena iš krypčių, galinčių padėti efektyviau kovoti su vagystėmis prekybos vietose.


vagys skundžiasi apie vagis😂😂😂😂