Egipto archeologai pranešė apie išskirtinį senovinių laidojimų kompleksą, aptiktą vakarinėje Luksoro pakrantėje. Kasinėjimų metu rasta uoloje iškalta slėptuvė, kurioje buvo 22 gausiai dekoruoti mediniai sarkofagų tipo karstai su mumijomis ir retų papirusų rinkinys. Radiniai datuojami XXI–XXV dinastijų laikotarpiu, vadinamuoju Trečiuoju pereinamuoju laikotarpiu Senovės Egipto istorijoje.
Atradimą padarė Egipto archeologinė misija, bendradarbiaujanti su Aukščiausiąja senienų taryba ir „Zahi Hawass Foundation for Archaeology and Heritage“. Kasinėjimai vyko Qurnos regione, vakarinėje Luksoro Nilo pakrantėje, netoli Sennefero kapo, plačioje Tėbų nekropolės zonoje. Būtent čia archeologai aptiko stačiakampę, uoloje išskobtą patalpą, kuri, kaip manoma, buvo naudota kaip saugykla kitur buvusiems palaidojimams perkelti.
Uoloje iškaltoje kameroje karstai buvo sudėti itin kruopščiai keliais sluoksniais – iš viso suformuota dešimt horizontalių eilių. Siekdami sutalpinti visus palaidojimus ribotoje erdvėje, senovės egiptiečiai atskyrė karstų dangčius nuo jų pagrindų. Toks tvarkingas išdėstymas leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinis radinys, o sąmoningai suplanuotas perlaidojimas, greičiausiai vykdytas prižiūrint šventyklos administracijai.
Didžiausią tyrėjų susidomėjimą sukėlė ant karstų išlikusios užrašų juostos. Daugelyje jų vietoje mirusiosios vardo nurodytas titulas Amono giedotoja arba Amono choro dalyvė. Šios pareigos buvo susijusios su Amono kultu ir reiškė dalyvavimą religinėse apeigose, vykusiose didžiuliame Karnako šventyklų komplekse. Tokias pareigas ėjusios moterys giedodavo šventas giesmes, dalyvaudavo ritualuose ir procesijose, todėl buvo svarbi senovės Tėbų religinio gyvenimo dalis.
Titulų gausa leidžia spėti, kad slėptuvė buvo skirta būtent moterims, susijusioms su šventyklų kultu ir administracija. Trečiojo pereinamojo laikotarpio metu Amono žyniai priklausė galingiausiam Pietų Egipto elitui, o jų šventyklos valdė milžiniškus žemės plotus ir kontroliavo didelę regiono ūkio dalį.
22 karstai iškeliami į šviesą
Be karstų, mokslininkai rado ir aštuonis papirusus, sudėtus į didelį keraminį indą. Kai kurie papirusai išsaugojo originalius molinius antspaudus. Jų turinys kol kas neviešinamas – dokumentai restauruojami ir verčiami. Manoma, kad tai gali būti religiniai tekstai arba laidotuvių knygų ištraukos, turėjusios padėti mirusiesiems kelionėje į pomirtinį pasaulį.
Karstai išliko palyginti geros būklės, tačiau jiems būtina itin kruopšti konservacija. Restauratorių komanda sustiprino susilpnėjusią medienos struktūrą, nuvalė ir stabilizavo dažų sluoksnius, kad būtų išsaugotos autentiškos spalvos. Kiekvienas objektas buvo detaliai nufotografuotas, aprašytas ir tik tuomet perkeltas į saugyklas tolimesniems tyrimams.
Surinkti duomenys bus ypač vertingi atkuriant religinio ir socialinio gyvenimo vaizdą šiame regione prieš daugiau nei tris tūkstančius metų. Aptiktų giedotojų ir choro dalyvių karstai padeda tiksliau suprasti, kokį vaidmenį moterys atliko Amono kulte ir kokią įtaką Trečiojo pereinamojo laikotarpio Egipte turėjo šventyklų elitas.
