Nors šalies visuomenės sąmoningumas didėja, beveik pusė – 45 proc. – gyventojų vis dar mano, kad tam tikrose situacijose fizinės bausmės vaikams yra pateisinamos. Šis rodiklis nuo 2024 metų nepakito, tačiau, palyginti su 2023 m., sumažėjo 8 procentiniais punktais, rodo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikta apklausa.
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Visgi vaiko teisių gynėjai pastebi, kad atpažinti psichologinį smurtą ar nepriežiūrą gyventojams vis dar sunku.
„Vaiko teisių gynėjų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų. Fizinis smurtas palieka pastebimas žymes ant vaiko kūno, tačiau grubūs ir žeidžiantys žodžiai, nesirūpinimas sveikata, emociniu pasauliu taip pat gali atverti gilias ir sunkiai gyjančias žaizdas vaiko viduje, pakeisti jo pasitikėjimą savimi bei pasauliu“, – pranešime cituojama tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Anot apklausos, net 31 proc. apklaustųjų nelaiko smurtu situacijos, kai vaikui už neatliktus namų darbus ar nesutvarkytą kambarį užsukama ausis, o 39 proc. gyventojų nemano, kad tėvų elgesys yra smurtinis, kai parduotuvėje stiprių emocijų apimtas vaikas yra pakeliamas ir papurtomas.
Beveik pusė (49 proc.) respondentų taip pat teigia nelaikantys smurtu, kai tėvai paauglį vadina žeminančiais epitetais, tokiais kaip „nevykėlis“ ar „valkata“.
Panaši tendencija pastebima ir vertinant vaikų apleistumą – apie trečdalis apklaustųjų nemano, kad kieme iki vėlumos žaidžiantis vaikas yra nepriežiūros auka. Taip pat 30 proc. apklaustųjų vis dar toleruoja vaikų įtraukimą į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų proceso metu.
Vaiko teisių gynėjai ragina visuomenę išlikti budrią ir apie pastebėtą galimą vaiko teisių pažeidimą nedelsiant informuoti pagalbos kanalais ar policiją.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
