Visi stačiatikiai krikščionys žino, kad šventinto vandens turėtų būti kiekvienuose namuose, tačiau ne visi moka jį tinkamai laikyti. Neretai vanduo parsinešamas iš bažnyčios stiklainyje ar butelyje, padedamas pirmoje pasitaikiusioje vietoje, o po kurio laiko pakeičia spalvą arba įgauna pašalinį kvapą. Iš tikrųjų šventintas vanduo gali išsilaikyti daugelį metų, jei žinote, kaip ir kur jį laikyti.
Geriausia šventintą vandenį laikyti prie ikonų. Tai ne tik graži tradicija, bet ir praktiškas sprendimas: ikonoms dažniausiai parenkama vieta, į kurią nekrenta tiesioginiai saulės spinduliai. Būtent nuo saulės šviesos vandenyje ima sparčiau daugintis mikroorganizmai, todėl jis gali pradėti „žydėti“. Taip pat nederėtų butelio ar indo statyti ant grindų – daug geriau laikyti jį ant lentynos ar spintelėje, kur paprastai būna vėsiau ir tamsiau.
Šventintą vandenį dažniausiai rekomenduojama laikyti prie Jėzaus Kristaus arba Dievo Motinos ikonos. Jei namuose turite Švenčiausiosios Trejybės ikoną, ji taip pat tinka, nes vandens šventinimas ypač siejamas su Kristaus Apsireiškimo (Krikšto) švente.
Kai kurios šeimininkės šventintą vandenį laiko prie šv. Mikalojaus Stebukladario arba savo Angelo Sargo ikonų – tai taip pat nėra klaida. Svarbiausia, kad tai būtų pagarbi vieta prie namų ikonostaso arba atskira, švari lentynėlė šalia. Reikėtų pasirūpinti, kad indas su vandeniu neuždengtų šventųjų atvaizdų: jis turėtų stovėti šiek tiek atokiau arba žemiau ikonų.
Kada ir kaip naudoti šventintą vandenį?
Šventintas vanduo vartojamas ne tik per didžiąsias šventes, bet ir kasdienybėje, kai jaučiate vidinę įtampą ar slogią nuotaiką. Pavyzdžiui, grįžus iš svečių ar vietos, kur buvo daug žmonių, ir pajutus jėgų stygių, nerimą ar nemalonią būseną, galima įsipilti šiek tiek šventinto vandens į delną ir juo nusiprausti veidą.
Taip pat tikintieji pataria šventintu vandeniu pašlakstyti namų kampus, jei lankėsi svetimi žmonės, kilo barniai ar namuose tvyrojo stiprios neigiamos emocijos. Pagal tradiciją taip tarsi apvaloma namų erdvė nuo dvasinės neigiamos įtakos.
Jei indo dugne pastebite nedidelį nuosėdų sluoksnį, iš karto nerimauti nereikėtų. Natūraliam vandeniui tai įprastas reiškinys, jeigu nepasikeitė spalva ir kvapas. Paprastai tokios nuosėdos šventinto vandens kokybei įtakos neturi.

