Nauji tyrimai rodo, kad antrasis nėštumas keičia moters smegenis savitu būdu ir nėra vien pirmojo nėštumo „pakartojimas“.
Nyderlandų mokslininkai, palyginę pirmagimio besilaukiančias moteris, antrą kartą nėščias moteris ir niekada negimdžiusias moteris, nustatė smegenų audinio pokyčius, rodančius natūralų smegenų „susiderinimą“. Manoma, kad taip smegenys prisitaiko prie užduoties auginti antrą vaiką.
Šis darbas tęsia ankstesnius tos pačios tyrėjų grupės tyrimus, kuriuose nustatyta, kad pirmasis nėštumas gali sukelti reikšmingus pokyčius vadinamajame smegenų numatytojo veikimo tinkle. Šis tinklas siejamas su savistaba, savęs suvokimu ir socialine sąveika.
„Dauguma moterų bent kartą gyvenime pastoja, tačiau tik dabar pradedame iš tiesų aiškintis, kaip tai paveikia moters smegenis“, – teigia Amsterdamo universiteto medicinos centro neurologė Elseline Hoekzema.
„Kiekvienas nėštumas palieka unikalų pėdsaką moters smegenyse“, – pabrėžia ji.
Tyrėjai išanalizavo 30 moterų smegenų skenavimus prieš antrąjį nėštumą ir po jo. Šiuos duomenis jie palygino su 40 moterų skenavimais prieš pirmąjį nėštumą ir po jo, taip pat su 40 niekada negimdžiusių moterų duomenimis.
Rezultatai parodė, kad antrasis nėštumas taip pat siejamas su pokyčiais numatytojo veikimo tinkle, tačiau šie pokyčiai nėra tokie ryškūs, kaip per pirmąjį nėštumą. Vis dėlto antrojo nėštumo metu ryškesni pokyčiai fiksuoti smegenų srityse, atsakingose už reakciją į regimuosius ir garsinius dirgiklius bei dėmesio nukreipimą.
Tyrimo autoriai teigia, kad antrasis nėštumas moters smegenis paveikia kompleksiškai: kinta pilkosios medžiagos struktūra, nervinių tinklų organizacija ir baltosios medžiagos takai.
Mokslininkai taip pat užfiksavo reikšmingą pilkosios medžiagos tūrio sumažėjimą tiek per pirmąjį, tiek per antrąjį nėštumą. Šį reiškinį jie sieja su padidėjusia neuroplastiškumu – prisitaikymo ir persitvarkymo procesais, panašiais į vykstančius paauglystėje, o ne su neurodegeneracija ar smegenų nykimu.
Bendra antrojo nėštumo „nuotrauka“ leidžia manyti, kad smegenys iš dalies pakartoja pirmojo nėštumo metu vykusius prisitaikymus, tačiau kartu patiria papildomą „patobulinimą“. Tokia papildoma adaptacija gali būti reikalinga tam, kad moteris galėtų pasirūpinti jau dviem, o ne vienu vaiku.
„Panašu, kad per antrąjį nėštumą smegenys labiau keičiasi tinkluose, susijusiuose su reakcija į jutiminius dirgiklius ir dėmesio sutelkimu“, – aiškina tyrimo pirmoji autorė, Amsterdamo universiteto medicinos centro neurologė Milou Straathof.
„Tokie procesai gali būti ypač naudingi, kai tenka rūpintis keliomis atžalomis vienu metu“, – priduria ji.
Naujausi rezultatai dera su ankstesniais 2024 metų tyrimais, kuriuose nustatyta, kad nėštumas gali sumažinti pilkosios medžiagos tūrį ir kartu sustiprinti ryšius tarp neuronų. Tai laikoma dar vienu ženklu, kad smegenys „tiksliai susiderina“ prie naujų vaidmenų ir atsakomybių.
Nors moters smegenų pokyčiai nėštumo metu vis dar ištirti nepakankamai, vis daugiau duomenų rodo, kad šie pakitimai nebūtinai kartojasi vienodai per kiekvieną nėštumą. Kiekvienas nėštumas gali sukelti savitų struktūrinių ir funkcinių pokyčių.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl etinių priežasčių smegenų skenavimai nebuvo atliekami nėštumo metu, o tiriamųjų imtis buvo palyginti nedidelė. Ateities tyrimuose reikės detaliau įvertinti šiuos pokyčius ir jų ryšį su tokiais veiksniais kaip moters amžius ar kitos aplinkybės.
Nepaisant apribojimų, šis darbas reikšmingai praplečia supratimą apie nėštumo poveikį. Naudodami anketas ir kitus vertinimo metodus, tyrėjai parodė, kad smegenų prisitaikymai siejasi su mamos ir kūdikio ryšiu bei peripartumine depresija – depresija nėštumo metu arba netrukus po gimdymo.
Gauti duomenys leidžia manyti, kad struktūriniai ir funkciniai smegenų pokyčiai gali būti tiesiogiai susiję su moters psichikos sveikata. Ilgainiui tai galėtų padėti gerinti nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų priežiūrą bei psichologinį palaikymą, nepriklausomai nuo to, ar tai pirmasis, ar antras (ar dar vėlesnis) nėštumas.
„Šios žinios gali padėti geriau atpažinti ir suprasti motinų psichikos sveikatos sutrikimus, – pabrėžia Hoekzema. – Turime suprasti, kaip smegenys prisitaiko prie motinystės.“
