Didelio masto JAV tyrimo duomenimis, gausus raudonos mėsos, ypač perdirbtų mėsos gaminių, vartojimas gali beveik 50 proc. padidinti 2 tipo diabeto riziką. Nustatyta, kad rizika augo su kiekviena papildoma raudonos mėsos porcija.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, jog bent dalį raudonos mėsos pakeitus sveikesniais baltymų šaltiniais – pupelėmis, riešutais, vištiena ar žuvimi – 2 tipo diabeto rizika sumažėjo iki 14 proc. Šie rezultatai patvirtina ir ankstesnes išvadas: raudonos mėsos, o ypač perdirbtų mėsos produktų (pavyzdžiui, dešrų ar šoninės) vartojimas yra siejamas su didesne 2 tipo diabeto tikimybe.
Perdirbti mėsos gaminiai diabeto riziką gali didinti keliais skirtingais būdais.
Galimi paaiškinantys mechanizmai
Tyrėjų teigimu, egzistuoja keli biologiniai mechanizmai, galintys paaiškinti ryšį tarp mėsos vartojimo ir padidėjusios diabeto rizikos.
Raudonoje mėsoje paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų, kurie ilgainiui gali mažinti organizmo jautrumą insulinui. Be to, raudona mėsa yra gausi hemo geležies, kuri vartojama dideliais kiekiais gali skatinti oksidacinį stresą ir pažeisti insuliną gaminančias kasos ląsteles.
Ypač svarbus veiksnys perdirbtoje mėsoje – gamybos metu susidarantys junginiai, galintys skatinti uždegiminius procesus organizme. Be to, daug perdirbtos raudonos mėsos turinčiose mitybose dažnai būna daugiau druskos ir nitratų, o tai gali dar labiau mažinti jautrumą insulinui. Tokiose mitybos schemose neretai trūksta skaidulų turinčių produktų, kurie padeda palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.
Širdies ligų srityje besispecializuojančios dietologės Michelle Routhenstein teigimu, jei žmogui nustatyta priešdiabetinė būklė, metabolinis sindromas arba yra didelė paveldima diabeto rizika, raudonos mėsos vartojimą vertėtų riboti maždaug iki vienos porcijos per savaitę, o perdirbtus mėsos gaminius rinktis kuo rečiau.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad esmė nėra visiškas mėsos atsisakymas.
Anot dietologės, svarbiausia – visa mitybos sistema. Mityba, kurioje dominuoja ankštiniai augalai, riešutai, daržovės, pilno grūdo produktai, žuvis ir paukštiena, o raudona mėsa valgoma tik retkarčiais, bet ne kasdien, siejama su geresne medžiagų apykaita. Ypač svarbu dalį mėsos pakeisti kitais baltymų šaltiniais ir didinti skaidulų turinčių produktų kiekį.
2 tipo diabetas išsivysto tuomet, kai organizmas nebegamina pakankamai insulino arba nebegali jo tinkamai panaudoti.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Tyrime analizuota 34 737 suaugusiųjų mityba ir jų 2 tipo diabeto rizika. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2003 iki 2016 metų.
Ryšys tarp raudonos mėsos vartojimo ir diabeto išliko statistiškai reikšmingas net ir tuomet, kai buvo atsižvelgta į dalyvių kūno masės indeksą (KMI). Tyrėjų nuomone, tai rodo, kad padidėjusi diabeto rizika nėra paaiškinama vien didesniu kūno svoriu.
Lietuvoje, matant panašias tendencijas, verta atkreipti dėmesį ir į Suomijos patirtį. Suomijos nacionalinės sveikatos ir gerovės instituto atlikto FinRavinto 2017 tyrimo duomenimis, Suomijoje gyvenantys suaugusieji, ypač vyrai, suvartoja per daug raudonos mėsos ir mėsos gaminių. Vidutiniškai vyrai per savaitę suvalgo apie 760 g raudonos mėsos ir mėsos produktų, moterys – apie 390 g.
Suomijoje rekomenduojama jautienos, kiaulienos ir ėrienos iš viso suvartoti ne daugiau kaip 350 g per savaitę, renkantis liesesnius mėsos gabalus. Tolygiai paskirsčius šį kiekį visai savaitei, tai sudaro daugiausia apie 50 g mėsos ar mėsos gaminių per dieną. Perdirbtos raudonos mėsos siūloma vartoti kuo mažiau.
Skaičiuojama, kad 2 tipo diabetu serga apie 400 000 suomių, o dar maždaug 50 000–100 000 gali sirgti šia liga to nežinodami. Šie skaičiai pabrėžia, kokią svarbą turi subalansuota mityba ir raudonos mėsos vartojimo ribojimas siekiant sumažinti diabeto riziką.
