Pavasaris – ypatingas metas kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai idealus laikas dauginti augalus ir taip sutaupyti, nebeperkant brangių, „madingų“ sodinukų medelynuose.
Žemiau pateikiami penki paprasti, tačiau itin veiksmingi auginėlių įšaknijimo būdai, tinkantys rožėms, serbentams, orchidėjoms ir daugeliui kitų augalų.
1 būdas. Įšaknijimas vandenyje
Vienas paprasčiausių metodų – įmerkti ūglį ar šakelę į stiklainį su vandeniu ir laukti, kol pasirodys šaknys. Šis būdas ypač tinka nereikliems augalams.
Kad vanduo negestų ir nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo, į jį galima įdėti gabalėlį medžio anglies. Ji veikia kaip natūralus filtras ir antiseptikas.
Pagrindinis šio metodo privalumas – galimybė savo akimis stebėti šaknelių formavimąsi ir kontroliuoti procesą: matyti, ar auginys nepradeda pūti, ar vanduo išlieka švarus.
Vis dėlto yra ir trūkumų. Vandenyje susiformavusios šaknys dažnai būna trapios, jautrios ir sunkiau prisitaiko persodintos į žemę. Persodinimo metu augalo augimas gali laikinai sulėtėti, kol šaknys prisitaikys prie „žemės“ sąlygų.
2 būdas. Tiesioginis sodinimas į žemę
Šis metodas puikiai tinka rožėms, serbentams ir daugeliui sodo krūmų. Auginys iš karto sodinamas į lengvą, purią žemę ir uždengiamas plėvele arba stiklainiu, kad būtų sukurta šiltnamio aplinka.
Pagrindinis privalumas – šaknys formuojasi iš karto žemėje, todėl būna tvirtesnės, o augalas nepatiria papildomo streso persodinant. Tokie augalai dažniausiai greičiau prigyja nuolatinėje vietoje.
Trūkumas tas, kad nematote, kas vyksta po žemės paviršiumi. Be to, lengva perlaistyti ir taip sukelti auginio puvimą. Todėl svarbu naudoti laidų, orui ir vandeniui pralaidų substratą, o į žemę įmaišyti smėlio ar perlito, kad nesusidarytų vandens sąstovis.
3 būdas. Įšaknijimas perlito substrate
Perlitas – lengva, akyta medžiaga, kuri beveik nesulaiko vandens, tačiau puikiai užtikrina oro patekimą prie besiformuojančių šaknelių. Dėl tokios „oro pagalvės“ auginiai daug rečiau pradeda pūti, o tai ypač aktualu pavasarį, kai patalpose ir lauke svyruoja temperatūra bei drėgmė.
Pagrindinis šio būdo minusas – perlitas labai greitai išdžiūsta. Todėl būtina nuolat stebėti drėgmę: auginį periodiškai lengvai apipurkšti vandeniu, tačiau neperlieti, kad tarp dalelių išliktų pakankamai oro.
4 būdas. Vermikulitas
Vermikulitas iš pirmo žvilgsnio panašus į perlitą, tačiau veikia kitaip. Jis, tarsi kempinė, sugeria ir ilgai išlaiko drėgmę, palaipsniui ją atiduodamas augalui. Tai patogu, jei negalite kasdien laistyti auginukų.
Tačiau šis metodas taip pat turi trūkumų. Smulkios vermikulito dalelės gali sumažinti oro patekimą prie šaknų, be to, šiame substrate nėra maistinių medžiagų. Dėl to įsišaknijusius augalus svarbu laiku persodinti į maistingesnį žemės mišinį ir neperlaikyti vermikulite.
5 būdas. Sfagninis samanis
Šis metodas dažniausiai taikomas patiems jautriausiems ir brangiausiems augalams: orchidėjoms, retoms lianoms, kolekciniams kambariniams augalams. Sfagninis samanis pasižymi natūraliomis antiseptinėmis savybėmis, kurios padeda apsaugoti pjūvio vietą nuo puvinio ir ligų.
Samanis puikiai išlaiko drėgmę, kartu išlieka purus ir laidus orui. Auginys paprasčiausiai apvyniojamas sudrėkintu samanimi ir paliekamas, kol pasirodys šaknys.
Labai svarbu samanio nesuspausti per stipriai, nes šaknims būtinas oras. Prieš naudojimą samanis turi būti gerai sudrėkintas ir švelniai nusunktas, kad neliktų perteklinio vandens. Per šlapiame ir suspaustame samanije auginys gali pradėti gesti.
Pasirinkus konkretam augalui tinkamiausią būdą, galima nesunkiai dauginti rožes, serbentus, orchidėjas ir daugelį kitų mėgstamų veislių namų sąlygomis, nepermokant už naujus sodinukus.
