Karolinskos instituto mokslininkai nustatė, kad fizinis aktyvumas kartu su baltyminiais gėrimais gali padėti demencija sergantiems žmonėms ilgiau išlaikyti savarankiškumą kasdieniame gyvenime. Tyrėjų teigimu, tokia paprasta ir palyginti lengvai pritaikoma priemonė gali pagerinti pacientų fizinę būklę ir sumažinti jų priklausomybę nuo slaugos personalo.
Tyrime dalyvavo 102 vyresnio amžiaus žmonės, gyvenantys aštuoniuose Stokholmo slaugos ir globos namuose. Dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: intervencinę (bandomąją) ir kontrolinę. Dvylikos savaičių laikotarpiu intervencinės grupės dalyviai kelis kartus per dieną atliko nesudėtingus pratimus stovint, skirtus raumenų jėgai ir pusiausvyrai palaikyti. Be to, kasdien jie gaudavo po vieną ar du baltyminius gėrimus, turėjusius papildyti mitybą ir padėti išsaugoti raumenų masę.
Tyrimo metu mokslininkai vertino, kiek pagalbos dalyviams reikia atliekant kasdienes veiklas. Buvo stebima, ar pacientai gali savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, apsirengti, judėti ir atlikti kitus paprastus buitinius veiksmus. Šie rodikliai leidžia įvertinti žmogaus funkcinį savarankiškumą ir su tuo susijusią gyvenimo kokybę.
Bendroji visų dalyvių rezultatų analizė neparodė ryškių skirtumų tarp intervencinės ir kontrolinės grupių. Vis dėlto tyrėjai atliko detalesnę analizę, atskirdami dalyvius pagal skyrių tipą, kuriame jie gyveno.
Paaiškėjo, kad geresni pokyčiai fiksuoti tiems, kurie gyveno specializuotuose demencijos skyriuose. Šios grupės pacientams po trijų mėnesių reikėjo mažiau pagalbos atliekant kasdienius veiksmus, palyginti su kontrolinės grupės dalyviais.
Tyrimo autorių teigimu, tai rodo, jog net ir demencija sergantys žmonės gali išlaikyti tam tikrą fizinių funkcijų atsistatymo potencialą. Reguliarus judėjimas kartu su pakankamu baltymų kiekiu gali prisidėti prie raumenų stiprinimo, pusiausvyros gerinimo ir bendros fizinės būklės palaikymo.
Mokslininkai pabrėžia, kad fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje yra ypač svarbus, nes padeda išlaikyti raumenų jėgą ir judrumą. Baltymai, savo ruožtu, būtini raumenų audinio atsinaujinimui, todėl jų papildymas mityboje gali sustiprinti fizinio aktyvumo poveikį.
Autorių nuomone, tokios paprastos intervencijos galėtų būti plačiau taikomos slaugos ir globos įstaigose. Net nedideli kasdieniai pratimai ir tinkamai subalansuota mityba gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems ir pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Nors rezultatus dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais ir didesnėse pacientų grupėse, jie rodo daug žadančią kryptį. Ateityje tokios programos galėtų tapti svarbia demencija sergančių žmonių priežiūros dalimi, padedančia kuo ilgiau išsaugoti fizinį aktyvumą ir savarankiškumą.
