Prastėjant šalies demografinei situacijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) praneša apie apsvarstytas keturias alternatyvas, kurių galėtų būti imtasi reguliuojant mokyklų tinklą. Tarp siūlymų – mokyklų veiklos optimizavimas, jungtinių mokyklų kūrimas, lankstesnis mokinių skaičiaus klasėje apibrėžimas bei finansavimo modelio pokyčiai.
„Demografinė situacija išties nėra džiuginanti. Ministerija ir savivaldybės ieško sprendimų, kokias mokyklų tinklo korekcijas daryti netolimoje ateityje. Mokyklų tinklą įgaliotos tvarkyti pačios savivaldybės, vadovaudamosi Vyriausybės nustatomais kriterijais“, – teigiama Eltai pateiktame ministerijos atsakyme.
„ŠMSM yra sudariusi darbo grupę ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, mokslininkais, švietimo ekspertais išsamiai nagrinėja mokyklų tinklo alternatyvas. Po savivaldybių apklausos, buvo išgrynintos keturios alternatyvos, kaip galėtų būti reguliuojamas mokyklų tinklas“, – nurodo ŠMSM.
Pirmasis svarstomas siūlymas – optimizuoti mokyklų veiklą, išlaikant dabartinį tinklo kūrimo reglamentavimą.
„Tai reiškia, kad biudžetas, pamokų tvarkaraščiai, pirkimai būtų bendri, taip pat būtų įdiegiami bendri mokinių pavėžėjimo maršrutai, „dalinamasi“ mokytojais tarp mažų mokyklų. Tačiau problema ta, kad toks modelis neatliepia regionų poreikių, mokyklos „tolsta“ nuo mokinių gyvenamosios vietos, išauga mokinių pavėžėjimo išlaidos“, – teigia ministerija.
Antruoju atveju siūloma koncentruotis į jungtinių mokyklų ir modulinių klasių, kuriose ugdomi atitinkamos programos skirtingo amžiaus ar klasių mokiniai pagal sujungtus ugdymo planus dalį pamokų vedant kartu, dalį – atskirai, steigimą.
„Jungtinės mokyklos modelis mažintų itin mažų mokyklų skaičių – jos būtų sujungiamos su arčiau esančiomis ar kuriami filialai, arba galėtų būti kuriami stiprūs regioniniai centrai (…) ir prie jų prijungiami mažesni skyriai“, – nurodo ministerija.
„Nors yra nemažai privalumų, tačiau ši alternatyva turi ir nemažai trūkumų, pavyzdžiui, mokytojams sunku dirbti su skirtingo amžiaus vaikais vienu metu, jungtinėse klasėse gali nukentėti ir mokinių, ypač vyresnių, ugdymo kokybė“, – akcentuoja ŠMSM.
Taip pat svarstoma apie galimybę lanksčiau reguliuoti mokinių skaičių klasėse.
„Šiuo atveju mažos mokyklos taptų daugiafunkcėmis erdvėmis (mokykla + bendruomenės centras). Būtų nustatomi keli skirtingi mokinių skaičiaus klasėse dydžiai, atsižvelgiant į savivaldybės demografinę situaciją ir siekiant išlaikyti pradines klases arčiau vaiko. Savivaldybės pačios galėtų pasirinkti, koks variantas joms aktualesnis“, – rašoma Eltai pateiktame atsakyme.
Pasak ministerijos atstovų, apklausus 22 regionų savivaldybes, sulaukta pasiūlymų šį skaičių sumažinti.
Tuo metu paskutinė išgryninta alternatyva susijusi su ugdymo įstaigų finansavimo tvarkos pakeitimais.
„Ketvirtoji mokyklų tinklo alternatyva būsimoms diskusijoms – mokyklos ugdymo kokybės krepšelis. Tokiu atveju finansavimas mažoms savivaldybių mokykloms nepriklausytų nuo klasės dydžio. Mokykla, gavusi ugdymo lėšas, savarankiškai derintųsi ugdymo procesus pagal nustatytą mokyklos ugdymo standartą, o savivaldybė vadovautųsi mokyklų tinklo standartu“, – nurodo ministerija.
„Toks modelis būtų taikomas kaimo vietovių progimnazijoms ir pradinėms mokykloms. Šis finansavimo modelis sudarytų galimybę savivaldybėms išsaugoti ugdymą nuošalesnėse vietovėse. Ministerijos pozicija – kuo arčiau gyvenamosios vietos išsaugoti pradines mokyklas, kad mokyklos būtų arčiau namų ir mažų vaikų nereikėtų vežioti“, – akcentuoja ŠMSM.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostato atsižvelgiant į demografines prielaidas atlikta gimstamumo prognozė iki 2035 m. rodo, kad Lietuvoje gimstamumo kreivė visą laiką tik žemės.
Pasak ŠMSM, prognozuojama, kad kasmet Lietuvoje mokinių skaičius mažės apie 10 proc.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
