Sukurtas naujas modelis: lyčių nelygybė švietime gali būti mažinama kitaip nei iki šiol
Švietimas dažnai laikomas viena svarbiausių sričių, formuojančių visuomenės ateitį. Tačiau net ir čia išlieka skirtumų, kurie ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio.
Lyčių nelygybė švietime nėra vien teorinis klausimas – ji daro įtaką karjeros galimybėms, pajamoms ir net gyvenimo kokybei. Todėl vis dažniau ieškoma būdų, kaip ją tiksliau įvertinti.
Naujas mokslininkų sukurtas modelis leidžia pažvelgti į šią problemą sistemiškiau. Jis padeda ne tik suprasti situaciją, bet ir ieškoti konkrečių sprendimų.
Modelis, leidžiantis tiksliau įvertinti situaciją
Vilniaus universiteto mokslininkė kartu su Ispanijos tyrėjais sukūrė matematinį modelį, skirtą lyčių nelygybei švietime analizuoti. Jis apima net 93 Europos regionus.
Modelis remiasi keturiais pagrindiniais rodikliais, kuriuos naudoja Europos Komisija. Tai aukštasis išsilavinimas, suaugusiųjų mokymasis, ankstyvas pasitraukimas iš švietimo sistemos ir nedirbančių bei nesimokančių asmenų dalis.
Toks požiūris leidžia matyti ne vieną aspektą, o visumą. Tai svarbu, nes lyčių skirtumai dažnai pasireiškia skirtingose srityse.
Moterys dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą
Tyrimas atskleidė, kad moterys Europoje dažniau nei vyrai įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vidutiniškai 38,5 proc. moterų yra baigusios aukštąjį mokslą, o vyrų – apie 32 proc.
Didžiausias atotrūkis fiksuojamas būtent šioje srityje. Europos Sąjungos vidurkis siekia 6,5 proc., tačiau Lietuvoje jis gerokai didesnis – net 15,6 proc.
Dar ryškesni skirtumai pastebimi tokiose šalyse kaip Švedija, Islandija, Estija ar Latvija. Čia moterų pasiekimai aukštojo mokslo srityje ypač išsiskiria.
Kur skirtumai mažiausi?
Vis dėlto situacija nėra vienoda visur. Mažiausias atotrūkis tarp vyrų ir moterų aukštojo išsilavinimo srityje nustatytas Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje.
Tai rodo, kad lyčių balansas gali būti pasiekiamas, tačiau tam reikalingos nuoseklios švietimo ir socialinės politikos priemonės.
Bendras lyčių atotrūkis švietime išlieka didžiausias Šiaurės ir Baltijos regionuose. Tai paradoksalu, nes šios šalys dažnai laikomos pažangiomis lygybės srityje.
Išsilavinimas dar negarantuoja lygybės
Nors moterys dažniau įgyja aukštąjį išsilavinimą, tai ne visada atsispindi darbo rinkoje. Atlyginimų skirtumai vis dar išlieka.
„Sodros“ duomenimis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis siekia 8,5 proc. Vyrai vidutiniškai uždirba 1 530 eurų, o moterys – 1 422 eurus „į rankas“.
Tai rodo, kad aukštesnis išsilavinimas automatiškai neužtikrina vienodų finansinių galimybių. Priežastys slypi giliau.
Profesijų pasirinkimai ir jų įtaka
Pasak Vilniaus universiteto docentės Linos Šumskaitės, vienas svarbiausių veiksnių – skirtingi profesijų pasirinkimai. Srityse, kur atlyginimai didžiausi, moterų dažniausiai yra mažiau.
Teisė, informacinės technologijos ar inžinerija išlieka sritys, kuriose vyrauja vyrai. Tuo tarpu moterys dažniau renkasi mažiau apmokamas profesijas.
Šis pasiskirstymas daro tiesioginę įtaką bendram atlyginimų skirtumui. Tai struktūrinė problema, kurią sunku pakeisti greitai.
Neapmokamas darbas – nematoma našta
Dar viena svarbi priežastis – neapmokamas darbas. Namų ruošos darbai ir artimųjų priežiūra vis dar dažniau tenka moterims.
Tai turi ilgalaikių pasekmių karjerai. Moterims dažniau tenka daryti pertraukas, ypač susilaukus vaikų, o tai apsunkina grįžimą į darbo rinką.
Net ir grįžus, neretai tenka susidurti su lėtesniu karjeros augimu. Tai dar viena priežastis, kodėl skirtumai išlieka.
Pokyčiai vyksta, bet lėtai
Nors atlyginimų atotrūkis pamažu mažėja, procesas vyksta gana lėtai. Tai rodo, kad vien ekonominių pokyčių nepakanka.
Reikalingi platesni sprendimai, apimantys tiek švietimą, tiek darbo rinką, tiek socialinę politiką. Tik taip galima pasiekti ilgalaikių rezultatų.
Naujas matematinis modelis gali tapti svarbiu įrankiu šiame procese. Jis leidžia ne tik įvertinti situaciją, bet ir tiksliau numatyti, kokios priemonės galėtų būti veiksmingiausios.
