Po dinozaurų išnykimo Žemėje kurį laiką dominavo milžiniški ropliai. Tarp jų išsiskyrė dvi įspūdingo dydžio gyvatės – Titanoboa ir Vasuki, kurių ilgis prilygo vilkikų puspriekabėms, o grobiu galėjo tapti ne tik krokodilai, bet ir ankstyvieji banginiai. Toliau apžvelgiama, kaip šios gyvatės atrodė, kur gyveno ir kodėl šiandien panašaus dydžio gyvačių nebesutinkame.
Maždaug prieš 66–56 milijonus metų dabartinės šiaurinės Kolumbijos teritorijoje gyveno milžiniška plėšri gyvatė Titanoboa cerrejonensis – viena didžiausių žinomų gyvačių per visą Žemės istoriją.
Titanoboa fosilijos buvo aptiktos 2000-ųjų pradžioje kasinėjant Cerrejóno anglies kasyklose. Rasta beveik du šimtai įvairių liekanų, o vienas tyrėjų yra minėjęs, kad „kaulai tiesiog gulėjo po kojomis“ – jų buvo neįprastai daug.
Paleoeceno epochoje ši vietovė buvo milžiniškos, pelkėtos džiunglės su ypač drėgnu klimatu. Kritulių čia iškrisdavo beveik dvigubai daugiau nei šiandien Amazonijoje. Tokiose sąlygose gyvybė klestėjo: vėžliai, krokodilai ir žuvys buvo gerokai stambesni už dabartinius giminaičius, o Titanoboa taip pat pasižymėjo įspūdingais matmenimis.
Iš pradžių manyta, kad ši gyvatė siekė 9–11 metrų, tačiau vėlesni skaičiavimai parodė, jog ji galėjo užaugti maždaug iki 14 metrų ilgio. Tai prilygsta didžiausių vilkikų puspriekabių ilgiui. Titanoboa masė galėjo siekti apie 1,1 tonos – maždaug perpus mažiau nei vidutinio raganosio.
Įdomu tai, kad šis atradimas galėjo ir neįvykti. Pirmasis rastas slankstelis atsitiktinai pateko į kaulų rinkinį, kuris iš pradžių buvo palaikytas krokodilo liekanomis. Tik pastabus paleontologijos studentas atkreipė dėmesį, kad tai – milžiniškos gyvatės, o ne krokodilo kaulas.
Vėlesni tyrimai leido aptikti daugiau kaip šimtą slankstelių, priklausiusių mažiausiai 28 individams. Patys mokslininkai pripažino ilgai abejoję, ar tokio dydžio kaulai apskritai gali būti gyvatės.
Vasukis: naujasis rekordų savininkas
Daugiau nei dešimtmetį Titanoboa buvo laikoma didžiausia žinoma gyvate, tačiau 2024 metais mokslininkai aprašė naują rūšį – Vasuki indicus. Vieno jos slankstelio plotis siekė apie 11 centimetrų. Remdamiesi šiuo radiniu, tyrėjai sudarė kūno modelį ir gavo dar įspūdingesnius įverčius.
Skaičiuojama, kad Vasuki ilgis galėjo siekti 11–15 metrų, todėl tikėtina, jog ji buvo net didesnė už Titanoboa.
Ši gyvatė gyveno maždaug prieš 47 milijonus metų dabartinės Indijos teritorijoje. Ji priklausė išnykusiai grupei ir, sprendžiant iš kartu rastų fosilijų, greičiausiai daugiausia mito vandens gyvūnais: žuvimis, rajomis, krokodilais, vėžliais ir net primityviais banginiais.
Kodėl šiandieninės gyvatės gerokai mažesnės?
Palyginti su senovės milžinėmis, šiuolaikinės gyvatės atrodo gerokai kuklesnės: labai reta rūšis viršija 10 metrų ilgį. Dabartinis rekordas priskiriamas tinkliniam pitonui (dažniausiai patelėms) – jų ilgis siekia apie 7,2 metro, o visiškai išsitiesus gali artėti prie 8 metrų.
Pagrindinė priežastis, kodėl dabartinės gyvatės nepasiekia tokių matmenų, yra paprasta: jos yra šaltakraujės, todėl jų augimas ir maksimalus dydis smarkiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Paleoeceno ir eoceno laikotarpiais klimatas buvo gerokai šiltesnis, tad gyvatės galėjo užaugti iki milžiniškų gabaritų.
Nors šiandien Žemės klimatas šiltėja sparčiai, mokslininkai mano, kad šis procesas vyksta per greitai, jog gyvatės spėtų evoliuciškai prisitaikyti ir vėl pasiektų panašius įspūdingus dydžius.
„Paradoksali gyvatė“ ir gyvačių evoliucijos paslaptys
Londono Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai neseniai identifikavo naują rūšį – vadinamąją „paradoksalią gyvatę“ Paradoxophidion richardoweni, gyvenusią prieš 37 milijonus metų. Šios roplės slanksteliai buvo rasti Anglijoje dar 1981 metais, tačiau tik dabar, pasitelkus kompiuterinę tomografiją ir 3D modeliavimą, pavyko nustatyti, kad jie priklauso ankstyvai šiuolaikinių gyvačių šakai.
Ši eoceno laikotarpio rūšis derino kelioms skirtingoms roplių grupėms būdingus požymius ir, tikėtina, buvo prisitaikiusi prie vandens aplinkos. Atradimas padeda geriau suprasti roplių evoliuciją ir primena, kokią vertę turi senų muziejinių kolekcijų peržiūra taikant naujausias technologijas.
