Šią vasarą buvome Karostoje, Liepojos kariniame uoste. Nuotrauka daryta ant Šiaurinio molo. Molo bendras ilgis – 1800 metrai, na o juo pereiti – tikras išūkis. Neapsakomai stiprus vėjas plaiksto net surištus plaukus. Bangos, atsimušančios į molo kraštuose esančius akmenis, atskleidžia tikrąją jūros galią.
Automobiliai, pastatyti aikštelėje prie pat jūros kranto, taip pat yra skalaujami sūrių bangų. Aplinkui balos, o tam, kad išliptum iš automobilio, turi pasistengti, nes dureles atidaryti ne taip jau lengva… Kairėje tolumoje matosi vėjo malūnas; jis dar labiau sumenkina žmogų, padidina gamtos jėgą… (Prie jo vėliau netyčia atsiradome; įspūdis – milžiniškas!) Niekaip nenusprendžiau, kurią vietą aprašyti ir kurią nuotrauką įkelti, nes įspūdžių daug, extremalumo – irgi…
Man ši fotografija gražiausia. O kelionė paliko neišdildomą prisiminimą. Tiesiog negalėjau nepapasakoti apie tai.
