Baku konferencijoje nuskambėjo žinia, galinti pakeisti Europos energetikos kryptį

Pietiniai koridoriai – naujas Europos akcentas

Baku vykstančioje „Baku Energy Week 2026“ konferencijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kaip keičiasi pasauliniai energijos srautai ir kokį vaidmenį čia ima atlikti Pietų Kaukazas. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad iškastinis kuras artimiausiu metu išliks svarbus, tačiau šalys esą turėtų būti vertinamos ir pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Jo teigimu, Europos energijos rinką vis sunkiau įsivaizduoti be Pietų Kaukazo, o Kaspijos regiono reikšmė auga Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga aktyviai ieško alternatyvių tiekimo maršrutų, o infrastruktūros projektai pietryčių Europoje įgauna papildomą geopolitinį svorį.

DI ir metano mažinimas – pramonės spaudimo ženklai

Vienas ryškiausių renginio akcentų – dirbtinis intelektas, kuris vis dažniau pristatomas kaip praktinis įrankis naftos ir dujų sektoriuje. Įmonės demonstravo sprendimus, padedančius optimizuoti gręžybą, prognozuoti įrangos gedimus ir tikslinti žvalgybą, taip mažinant prastovas ir kaštus.

Kita dominuojanti tema – metano emisijų kontrolė, nes metano nuotėkio mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį energetikoje. Renginyje daug dėmesio skirta nuotėkio aptikimo, emisijų stebėsenos ir anglies valdymo technologijoms, kurios leidžia mažinti nuostolius ir kartu kelti veiklos efektyvumą.

Dujos kaip „lankstumo“ ramstis pereinamuoju laikotarpiu

Diskusijose kartota mintis, kad energetikos politikoje vis dar tenka derinti tris tikslus: tiekimo saugumą, kainų prieinamumą ir tvarią, socialiai teisingą transformaciją. Moldovos energetikos ministras Dorinas Junghietu akcentavo jungčių ir priklausomybių atsisakymo svarbą, pabrėždamas, kad net ir spartėjant žaliajai pertvarkai gamtinės dujos išlieka strategiškai reikšmingos.

„Dujos išliks tam, kad užtikrintų lanksčią gamybą. Azerbaidžanas buvo ir liks vienas iš pagrindinių dujų tiekėjų Europai“, – sakė Dorinas Junghietu.

Forume taip pat skambėjo vertinimai, kad pietiniai tiekimo maršrutai ir regioninės jungtys taps vienu iš kertinių atsparumo elementų, ypač jei pasaulinėse rinkose kartosis tiekimo sutrikimai. Akcentuota, kad investicijos į infrastruktūrą, skaitmeninimą ir emisijų mažinimą tampa ne atskirais projektais, o vienos strategijos dalimi.

Bulgarijos skaičius ir platesnė regiono žinutė

Bulgarijos energetikos viceministras Kirilas Temelkovas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžano dujos jau dabar reikšmingai prisideda prie šalies vartojimo. Jo teigimu, daugiau nei 30 proc. Bulgarijos suvartojimo sudaro Azerbaidžano dujos, o tai išryškina „Pietinio dujų koridoriaus“ ir tarpsisteminių jungčių svarbą pietryčių Europoje.

„Daugiau nei 30 proc. vartojimo Bulgarijoje tiekiama Azerbaidžano dujomis“, – sakė Kirilas Temelkovas.

Renginyje taip pat aptartos elektros jungčių perspektyvos tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos, įskaitant „žaliosios energijos koridoriaus“ idėją. Tokie projektai pristatomi kaip būdas plėsti atsinaujinančios energijos prekybą ir didinti sistemos lankstumą, tačiau jų sėkmė priklausys nuo finansavimo, reguliavimo ir tinklų modernizavimo tempo.

Kas toliau: daugiau infrastruktūros ir daugiau skaitmeninimo

„Baku Energy Week 2026“ pirmoji diena parodė, kad naftos ir dujų sektorius vienu metu sprendžia dvi užduotis: užtikrinti patikimą tiekimą ir įrodyti, kad gali mažinti emisijas bei diegti modernias technologijas. Dėl to DI ir emisijų stebėsena vis dažniau pristatomi kaip būtinybė konkurencingumui, o ne tik inovacijų vitrinos.

Artimiausiomis dienomis renginyje numatoma toliau nagrinėti SGD infrastruktūrą, atsinaujinančių išteklių integravimą, tranzito koridorius ir regioninį bendradarbiavimą.