Persirgusieji Covid-19 gali turėti didesnę riziką ateityje susirgti viena iš vėžio formų – plaučių vėžiu.
Naujausi tyrimai, apie kuriuos praneša leidinys „Mirror“, rodo, kad žmonėms, kurie Covid-19 persirgo sunkia forma, rizika padidėja. Tyrėjai taip pat nustatė, jog vakcinacija nuo Covid-19 ir gripo gyvūnų modeliuose galėjo padėti sumažinti ligos išsivystymo tikimybę.
„Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo beveik 76 mln. suaugusių JAV gyventojų medicininius įrašus. Jie nustatė, kad žmonės, kurie buvo hospitalizuoti dėl sunkios COVID-19 formos, turėjo maždaug 24 proc. didesnę riziką ateityje susirgti plaučių vėžiu, palyginti su tais, kurie niekada nebuvo užsikrėtę“, – rašoma pranešime.
Siekiant detaliau įvertinti galimą ryšį tarp Covid-19 ir plaučių vėžio, mokslininkai atliko eksperimentus su pelėmis: jas užkrėtė SARS-CoV-2 arba A tipo gripu, leido visiškai pasveikti, o vėliau suleidė plaučių naviko ląstelių.
„Anksčiau užkrėstiems gyvūnams nuosekliai išsivystė didesni ir greičiau augantys navikai. Pro-navikinis gripo poveikis buvo stebimas net praėjus keturiems mėnesiams po pirminės infekcijos“, – padarė išvadą tyrėjai.
Mokslininkai aiškina, kad sunkios kvėpavimo takų infekcijos gali sukelti ilgalaikius pokyčius įvairių tipų plaučių ląstelėse – įskaitant imunines, struktūrines bei kvėpavimo takus dengiančias ląsteles. Dėl to plaučiai, net ir po pasveikimo, kurį laiką gali toliau perteklinai gaminti baltymą, vadinamą G-CSF.
Pasak tyrėjų, Covid-19 pandemija išryškino ilgalaikes virusinės pneumonijos pasekmes, tačiau jos įtaka vėžio vystymuisi vis dar nėra iki galo aiški.
„Čia parodome, kad pacientams, kurie anksčiau buvo hospitalizuoti dėl sunkaus Covid-19 eigos, yra padidėjusi vėlesnio plaučių vėžio rizika. Keliose pelių modelių sistemose sunkios respiracinės virusinės infekcijos spartino plaučių vėžio augimą, o vakcinacija švelnino infekcijos sustiprintą naviko progresavimą“, – apibendrino mokslininkai.
