„Kentukio universiteto” (JAV) mokslininkų komanda nustatė glaudų ryšį tarp nemigos ir Alzheimerio ligos – vienos dažniausių demencijos formų – vystymosi. Tyrėjai pabrėžia, kad miego sutrikimai neretai pasireiškia gerokai anksčiau nei klasikiniai šios ligos simptomai, o vienas galimų paaiškinimų siejamas su toksišku tau baltymo kaupimusi smegenyse.
Tau baltymas, būdingas Alzheimerio ligai, pažeidžia neuronus ir trikdo jų tarpusavio ryšį. Ilgainiui tai gali lemti pažintinių funkcijų silpnėjimą, įskaitant atminties problemas. Tačiau mokslininkai išskyrė ir dar vieną svarbų aspektą: šis baltymas veikia smegenų energinius procesus, dėl ko neuronai gali išlikti pernelyg aktyvūs, o žmogui tampa sunkiau užmigti.
Atlikdami eksperimentus su pelėmis, kurioms buvo taikomi modeliai, susiję su tau baltymu, tyrėjai nustatė, kad nenormalus šio baltymo kaupimasis keičia tai, kaip smegenys naudoja gliukozę. Vietoje įprasto energijos apykaitos proceso smegenys ima gaminti daugiau glutamato – neuromediatoriaus, aktyvinančio neuronus ir svarbaus mokymuisi bei atminčiai. Vis dėlto glutamato perteklius palaiko smegenis padidinto budrumo būsenoje, todėl užmigti sunkiau, o normalūs miego ciklai sutrinka.
„Smegenys panaudoja visą turimą gliukozę glutamato sintezei, todėl jos nuolat išlieka budrios ir neleidžia pasiekti giliųjų miego stadijų, būtinų atsistatymui ir atminties įtvirtinimui“, – aiškino tyrimo vadovas, fiziologas Shannonas McCauley.
