Ketvirtadienį įvyko išankstinė ilgai laukto ir išreklamuoto Sauliaus Drungos filmo „Anarchija Žirmūnuose“ premjera, o viešai lietuvišką kiną kritikavęs režisierius pats atsistojo kitoje fronto pusėje ir lauks Lietuvos kino žiūrovų linčo teismo.
„Anarchija Žirmūnuose“ buvo nufilmuota dar 2008 metais. Iki premjeros filmo prodiuserė Ieva Norvilienė ir S.Drunga kėlė intrigas ir pristatinėjo šį filmą kaip apdovanotą Kanų kino festivalio „MEDIA New Talent“ prizu.
Deguto į ugnį neseniai įpylė ir kino kritikas Edvinas Pukšta, išspausdinęs straipsnį, kuriame buvo bandyta paneigti faktą, jog „Anarchija Žirmūnuose“ scenarijus gavo „MEDIA New Talent“ apdovanojimą Kanų kino festivalyje. Bet nebesigilinkime į filmo gamybinę virtuvę ir pereikime prie premjeros.
Filmas „Anarchija Žirmūnuose“ pasakoja apie tai, kaip provincialė Vilė (aktorė Toma Vaškevičiūtė) atvyksta į didmiestį siekti aukštojo mokslo. Beieškodama nebrangaus nuomojamo buto, mergina susiduria su berniukiškai atrodančia vienmete Sandra (aktorė Severija Janušauskaitė) ir išsinuomoja pas ją butą.
Sandra stengiasi savo naująjai nuomininkei parodyti, kas yra stebuklingas žodis anarchija, visur brukdama „A” raides. Trys stebuklingos „AAA” gelbsti viską, o anarchija išgelbės ir apsaugos pasaulį. Tačiau trys „A” ir telieka raidėmis, nes filmo pabaigoje Vilė suvokia, kad tas stebuklingas žodis anarchija Sandrai tėra tik saldi sąvoka, nieko neturinti savyje.
Filmo aktorės parinktos išties gerai, S.Janušauskaitė puikiai įkūnijo pankuojančią merginą, iš kurios didelės akys išduoda, kad širdyje ji nėra tokia, kokia dedasi. T.Vaškevičiūtės provincialė Vilė buvo trapi ir drovi mergina, kurios akyse žybčioja velniukai.
Nesinori atskleisti filmo pabaigos, nes ji labai netikėta, filmo pagrindinių herojų charakteriai apsisuka 180 laipsnių kampu ir palieka žiūrovams daug klausimų ir erdvės pamąstymui apie anarchiją. Ir galbūt ne tik apie anarchiją, bet ir vaidmenis, kuriuos jaunimas susikuria (pankai, gotai etc), nesigilindami į tikrąją subkultūrų esmę ir istoriją.
Tačiau dauguma kino kritikų po premjeros buvo negailestingi ir filmą vertino prastai, kai kurie teigė, kad tai studento lygio darbas. Pasak jų, pagal gerą scenarijų buvo galima sukurti daug įdomesnį filmą. Filmas atrodo per ilgas, per monotoniškas pasirinktai temai.
Tad keliaukite į kino teatrų sales ir patys įsitikinkite, ar kino kritikai buvo teisūs ir ar pavyko S.Drungai sukurti gerą lietuvišką kiną, ar ne.
Kada ir kur filmas „Anarchija Žirmūnuose“ bus rodomas rasite mūsų rubrikoje kinas.
