Lietuvoje kelių kontrolė pastaraisiais metais tapo gerokai išmanesnė, o pareigūnai vis dažniau remiasi technologijomis, leidžiančiomis atsirinkti rizikingiausius eismo dalyvius. Nors oficialaus „juodojo sąrašo“ nėra, praktikoje veikia tikslinių grupių sistema – būtent į jas ir krypsta didžiausias dėmesys.
Vietoje atsitiktinių patikrinimų vis dažniau naudojamos automatinės sistemos, kurios pačios identifikuoja galimus pažeidėjus. Viena svarbiausių priemonių – numerių atpažinimo technologija, leidžianti realiu laiku nuskaityti pravažiuojančių automobilių duomenis.
Jei transporto priemonė neturi galiojančios techninės apžiūros ar draudimo, arba jos savininkas turi neapmokėtų baudų, sistema tai pažymi iš karto. Tokie automobiliai patenka į padidintos rizikos kategoriją ir dažniau stabdomi.
Didelis dėmesys skiriamas ir vizualiai pastebimiems pažeidimams. Vienas dažniausių – per tamsinti priekiniai šoniniai stiklai. Tokie automobiliai laikomi ne tik neatitinkančiais reikalavimų, bet ir keliančiais papildomą pavojų, nes pareigūnai negali aiškiai matyti vairuotojo veiksmų.
Jei stiklo šviesos pralaidumas neatitinka nustatytų normų, gali būti skiriama bauda, o techninės apžiūros galiojimas – panaikintas vietoje.
Ne mažiau dėmesio sulaukia ir modifikuotos transporto priemonės. Ypač vasaros laikotarpiu vykdomi reidai, skirti triukšmui ir nelegaliems konstrukciniams pakeitimams kontroliuoti. Į akiratį patenka visureigiai su savadarbiais elementais, papildomais, nepatvirtintais žibintais ar pakeistomis išmetimo sistemomis. Pareigūnai jau turi galimybę vietoje išmatuoti triukšmo lygį, todėl pažeidimai nustatomi greitai.
Atskira kategorija – dalijimosi ir komercinis transportas. Dėl didesnio incidentų skaičiaus tokie automobiliai tikrinami dažniau. Vertinama, ar transporto priemonę vairuoja teisėtas naudotojas, ar nėra piktnaudžiavimo paskyromis. Taip pat tikrinama, ar pavėžėjai turi visus reikalingus leidimus, o jų automobiliai atitinka saugumo reikalavimus.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir valstybinių numerių būklei. Bet kokie bandymai juos uždengti, pakeisti ar padaryti sunkiau įskaitomus yra greitai pastebimi.
Net ir iš pirmo žvilgsnio nedidelės detalės, pavyzdžiui, purvas, tinkleliai ar netinkamas tvirtinimas, gali tapti priežastimi sustabdyti automobilį. Tokie pažeidimai vertinami rimtai, nes jie gali būti susiję su bandymais išvengti greičio matuoklių ar kitų kontrolės priemonių.
Bendra tendencija rodo, kad kelių kontrolė Lietuvoje tampa vis labiau orientuota į prevenciją ir tikslinį pažeidėjų nustatymą. Tai reiškia, kad didžiausia tikimybė būti sustabdytam kyla ne atsitiktinai, o tada, kai transporto priemonė ar jos savininkas patenka į padidintos rizikos zoną.
