Skaitmeniniai atsiskaitymai Švedijoje jau seniai tapo kasdienybe – daugelis gyventojų retai nešiojasi grynuosius, o už pirkinius moka telefonu ar kortele. Tačiau net ir tokioje pažangioje sistemoje vis dažniau keliami klausimai, ar visiškas grynųjų atsisakymas nėra per didelė rizika.
Šalies centrinis bankas „Riksbank“ atkreipia dėmesį, kad finansiniai įpročiai turėtų būti ne tik patogūs, bet ir atsparūs nenumatytiems sutrikimams. Technologijos, kurios kasdien veikia sklandžiai, yra priklausomos nuo elektros, interneto ir sudėtingų sistemų. Bet koks didesnis trikdis gali sustabdyti visą atsiskaitymų grandinę.
Tokios situacijos nėra tik teorinės. Didėjanti įtampa tarptautinėje arenoje ir vis dažniau aptariamos kibernetinės grėsmės rodo, kad sutrikimai gali įvykti staiga. Jei nutrūktų elektros tiekimas ar ryšys, atsiskaitymai išmaniaisiais įrenginiais ir kortelėmis tiesiog nebeveiktų, o tai turėtų tiesioginį poveikį kasdieniam gyvenimui.
Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama paprastam, bet efektyviam sprendimui – turėti grynųjų pinigų. Tai laikoma ne atsilikimo ženklu, o atsargumo priemone. Rekomenduojama laikyti nedidelę sumą, skirtą būtiniausioms išlaidoms, jei įprastos sistemos laikinai neveiktų.
Švedijoje įsitvirtino praktika, pagal kurią vienam žmogui siūloma turėti apie 1000 kronų, tai yra maždaug 88 eurus. Šeimai ši suma turėtų būti didesnė, kad pakaktų kelioms dienoms ar savaitei. Svarbu ne tik kiekis, bet ir forma – smulkesni banknotai yra kur kas praktiškesni nei stambūs.
Be grynųjų, akcentuojamas ir finansinių priemonių įvairovės poreikis. Vienos kortelės ar vieno banko ne visada pakanka, nes skirtingos sistemos gali sutrikti nevienodai. Turint kelis atsiskaitymo būdus, sumažėja rizika likti be galimybės atsiskaityti.
Taip pat primenama, kad fizinės kortelės neturėtų visiškai išnykti iš kasdienio naudojimo. Telefonas gali išsikrauti ar neveikti programėlė, o kai kurie terminalai leidžia atsiskaityti kortele net ir esant ribotam ryšiui. Tokiose situacijose tai gali tapti vieninteliu veikiančiu sprendimu.
Ši tendencija rodo platesnį pokytį – net ir skaitmeninių sprendimų lydere laikoma valstybė pripažįsta, kad atsarginiai variantai yra būtini. Grynųjų pinigų vaidmuo šiandien labiau susijęs su saugumu nei su įpročiu, o jų turėjimas tampa paprasta, bet svarbia prevencine priemone.
