Subantarktinėje Possession saloje karališkieji pingvinai vis anksčiau pradeda perėjimo sezoną, o jų jaunikliai dažniau išgyvena žiemą. Naujas tyrimas rodo, kad šiltesnis vandenynas jiems kol kas palankus. Tačiau tas pats mechanizmas per artimiausius dešimtmečius gali tapti rimta grėsme visai kolonijai.
Karališkieji pingvinai (Aptenodytes patagonicus) šiandien nebeatitinka paprasto klimato krizės aukų paveikslo. Iš 24 metus Possession saloje (Crozeto salyne) rinktų duomenų matyti, kad paukščiai perėti pradeda vis anksčiau, o perėjimo sėkmė akivaizdžiai auga. Perėjimo pradžios mediana pasislinko nuo 2000 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., t. y. 19 dienų.
Šį pokytį lydi geresni veisimosi rezultatai. 2000 m. vidutinė perėjimo sėkmė siekė 44,2 proc., o 2023 m. – jau 61,7 proc. Tyrėjai pabrėžia, kad tai išskirtinai greitas poslinkis, greitesnis nei iki šiol stebėtas beveik visų kitų poliarinių rūšių, įskaitant ir kitus pingvinus.
Tai svarbu, nes karališkieji pingvinai laikomi pokyčių Pietų vandenyne indikatoriumi. Jei jų veisimosi ciklas taip smarkiai spartėja, tai rodo, kad klimato ir okeanografiniai pokyčiai jau veikia aukštesnes mitybos grandinės grandis. Darbo autoriai išanalizavo maždaug 17 tūkst. sužymėtų paukščių duomenis ir 8800 perėjimo bandymų.
Kaip „New Scientist“ cituojamas „Monaco Scientific Center“ tyrėjas Gaël Bardon aiškina: „Karališkųjų pingvinų atveju matome, kad Pietų vandenyne vyksta itin greiti pokyčiai, kurie kol kas jiems yra naudingi, bet ilgesnėje perspektyvoje tikrai nežinome, kas bus toliau“, – sako mokslininkas.
Mechanizmas gana paprastas. Karališkieji pingvinai pietų vasarą padeda vieną kiaušinį. Vėliau tėvai palieka jauniklį saloje ir keliauja maitintis į pietus, prie poliarinio fronto, kur šiltų ir šaltų vandenų maišymasis didina maistinių medžiagų prieinamumą, o tai skatina planktono gamybą. Ten pingvinai daugiausia medžioja žibintžuves, kuriomis maitina jauniklius.
Jei perėjimas prasideda anksčiau, jaunikliai turi daugiau laiko priaugti svorio prieš ilgą ir alkio kupiną žiemą. Tai itin svarbu, nes būtent žieminis badavimas yra viena pagrindinių jauniklių žūties priežasčių. Tyrėjų komanda parodė, kad kiekviena diena, kuria perėjimas prasidėdavo anksčiau, vidutiniškai siejosi su beveik 1 proc. punktu didesne perėjimo sėkme.
„Science Advances“ publikuoto darbo autoriai taip pat nurodo, kad perėjimo pradžios laiką stipriai veikė aplinkos sąlygos pagrindinėse paukščių maitinimosi teritorijose. Du svarbiausi veiksniai paaiškino net 82 proc. perėjimo pradžios datos kintamumo: jūros paviršiaus temperatūra poliarinio fronto regione ir chlorofilo a koncentracija žiemos pabaigoje.
Palankiausios buvo vidutiniškai šiltos sąlygos. Modelis parodė, kad optimali jūros paviršiaus temperatūra siekė apie 4,5 laipsnio C. Mažesnė chlorofilo koncentracija taip pat siejosi su ankstesne perėjimo pradžia. Tyrėjai teigia, kad čia svarbi ne vien fitoplanktono gausa, o sudėtingesnė viso mitybos tinklo dinamika, kuri gali lemti didesnį žuvų prieinamumą.
Šia prasme karališkieji pingvinai šiandien atrodo kaip retas atšilimo „laimėtojas“. „New Scientist“ cituojamas „Oxford Brookes University“ mokslininkas Tom Hart sako: „Tai gera žinia, ir, žinoma, situacija gali pasikeisti, bet kai žiūrime į kitus pingvinus, kaip grupė jie labiau traukiasi. Tai retas laimėjimas“, – pabrėžia tyrėjas.
Vis dėlto autoriai optimizmo nepervertina. Jų analizė rodo, kad pagerėjimas nereiškia bendro ekosistemos stabilizavimosi – jis susijęs su labai konkrečiu aplinkos sąlygų „suderinimu“. Pingvinai, panašu, dar spėja prisitaikyti ir koreguoti veisimosi ciklą pagal tai, kas vyksta vandenyne. Tačiau šis lankstumas turi ribas.
„Monaco Scientific Center“ bendraautorė Céline Le Bohec pokalbyje su „New Scientist“ teigė: „Šis greitas pokytis, kuris praplečia langą perėjimo ciklui, yra teigiamas, bet kai maisto prieinamumas prie poliarinio fronto bus per toli nuo kolonijos, įvyks žlugimas. Pasieksime kritinį tašką“, – sako tyrėja.
Šiltesniais metais poliarinis frontas slinkdavo toliau į pietus. Tuomet pingvinams tekdavo įveikti didesnius atstumus ieškant žuvų, o jauniklių išgyvenamumas mažėdavo. Possession saloje jie nebegali paprasčiausiai „pasitraukti“ dar labiau į pietus, nes ten nėra kitų salų, į kurias būtų galima persikelti.
Perėjimo sėkmė priklausė ne vien nuo konkretaus sezono sąlygų. Reikšmingi buvo ir aplinkos parametrai, turintys 1,5–2 metų vėlavimą. Įvertinus perėjimo pradžios laiką, dar trys papildomi kintamieji paaiškino 94 proc. perėjimo sėkmės kintamumo.
Kalbama apie tris veiksnius: atstumą tarp 4°C ir 5°C izotermų, vėjų sistemos pokyčius Pietų vandenyne ir chlorofilo kiekį vandenyje netoli subantarktinių salų daugiau nei prieš metus. Rezultatai leidžia manyti, kad pingvinai reaguoja ne tik į dabartines sąlygas, bet ir į ankstesnius pokyčius, kurie veikia jų grobio – daugiausia žibintžuvių ir kalmarų – gausą bei prieinamumą.
Situaciją papildomai komplikuoja karališkojo pingvino gyvenimo ciklas. Šios rūšies veisimosi ciklas trunka 12–14 mėnesių, todėl suaugusių paukščių būklė ir palikuonių likimas priklauso nuo labai ilgu laikotarpiu besitęsiančių aplinkos sąlygų. Autoriai teigia, kad palankios sąlygos vienu metu gali gerinti tėvų kondiciją ir didinti grobio kohortų gausą, kurią paukščiai išnaudos tik kitą sezoną.
Tyrėjai prognozuoja, kad per du ar tris dešimtmečius aplinkos sąlygos gali peržengti šiandien optimaliomis laikomas ribas. Modelyje nepalankiomis tapdavo temperatūros, viršijančios 4,6 laipsnio C poliarinio fronto regione gegužę, taip pat chlorofilo a koncentracijos, gerokai didesnės nei dabartinis regiono vidurkis rugpjūčio pabaigoje. Kitaip tariant, dabartinis pagerėjimas gali būti tik laikinas atšilimo „šalutinis efektas“.
„New Scientist“ cituojamas „University of Roehampton“ mokslininkas Lewis Halsey į tai žiūri ramiau. Jis primena, kad karališkieji pingvinai gali pasinaudoti ir kitais maisto šaltiniais, pavyzdžiui, kalmarais arčiau salos. „Nematau žlugimo, nes laikau juos iš prigimties labai lanksčiais“, – sako tyrėjas. Naujas darbas šio lankstumo nepaneigia, tačiau rodo, kad net jis gali būti nepakankamas, jei vandenynas ims keistis dar greičiau nei dabar.
