Knarkimas dažnai laikomas nepavojingu įpročiu, tačiau jis gali būti rimto sutrikimo signalas.
Miegas. Iliustracinė nuotrauka
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai būklė, kai miego metu kvėpavimo takai trumpam ir pakartotinai užsiveria, todėl sutrinka kvėpavimas.
Viena patikimiausių OMA užuominų – garsus, nuolatinis knarkimas.
Kitas dažnas požymis – dusimo, oro trūkumo ar staigaus knarkteldėjimo garsai. Kai kvėpavimo takai visiškai užsikemša, organizmas staigiai prabunda, kad atnaujintų kvėpavimą, ir tai neretai palydi dusimo ar šnypštimo garsai.
Rytais pasireiškiantys galvos skausmai, kurie praeina per valandą ar dvi, gali reikšti, kad naktį sumažėjo deguonies kiekis. Kai kvėpavimas miego metu nuolat nutrūksta, kraujyje gali kauptis anglies dioksidas, o tai skatina smegenų kraujagyslių išsiplėtimą.
Dar vienas dažnas simptomas – stiprus dienos nuovargis. Miego apnėja trukdo pasiekti gilesnes, organizmą atkuriančias miego fazes, todėl net po aštuonių valandų miego žmogus gali jaustis tarsi beveik nepailsėjęs.
Žmonės, kuriems apnėja nediagnozuota, taip pat neretai pastebi nuotaikų svyravimus ar padidėjusį dirglumą – skundžiasi prislėgta nuotaika ir dažnesniais pykčio protrūkiais.
Gali atsirasti ir dėmesio bei koncentracijos sunkumų, nes gilaus miego metu smegenys įtvirtina prisiminimus ir apdoroja informaciją, o būtent šias stadijas apnėja nuolat pertraukia.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad miego apnėja siejama ir su padidėjusiu kraujospūdžiu. Kiekvieną kartą, kai kvėpavimas sustoja, organizmas sureaguoja streso hormonų šuoliu, kuris laikinai pakelia kraujospūdį. Ilgainiui tai gali prisidėti prie hipertenzijos išsivystymo.
Tyrėjai miego apnėją sieja su didesne širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto ir medžiagų apykaitos sutrikimų rizika.
„Kvėpavimo sutrikimai ir periodiškai sumažėjantis deguonies kiekis kraujyje, būdingi miego apnėjai, ilgainiui sukuria nuolatinę apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai“, – rašoma leidinyje „Mirror“.
Ekspertai pabrėžia, kad miego apnėja daugeliu atvejų sėkmingai gydoma, todėl pajutus minėtus požymius verta kreiptis į gydytoją ir išsitirti.
