JAV kosmoso agentūros NASA ambicingosioms „Apollo“ misijoms į Mėnulį tebėra sunku prilygti, net ir praėjus tiek daug laiko. Keturiems astronautams ruošiantis išskristi į pirmąją žmonijos kelionę į Mėnulį per daugiau nei pusę amžiaus, naujienų agentūra „The Associated Press“ palygino „Apollo“ ir naująją NASA programą „Artemis“.
Pirmieji prie Žemės palydovo priartėję žmonės apskriejo Mėnulio orbitą su misija „Apollo 8“. „Artemis II“ įgula laikysis saugaus varianto ir keliaus aplink Mėnulį gravitacinio manevro pagalba.
Kitas esminis skirtumas yra tas, kad „Artemis“ komandoje yra daugiau įvairovės – tarp astronautų yra moteris, juodaodis ir Kanados pilietis.
Pasak NASA astronautės, „Artemis II“ įgulos narės Christinos Koch, nors „Artemis“ parengta remiantis Apollo“ pasiekimais ir atiduodant deramą pagarbą, misija negalėtų būti tokia pati.
NASA rengiantis pradėti „Artemis II“ misiją pirmosiomis šešiomis balandžio dienomis, JAV naujienų agentūra pateikia „Apollo“ ir „Artemis“ – graikų mitologijoje Apolono sesers dvynės Artemidės – lyginamąją apžvalgą.
Pasirengimas misijai į Mėnulį
Nuo pirmojo astronauto paleidimo į kosmosą NASA prireikė vos aštuonerių metų, kad išlaipintų „Apollo 11“ astronautus Neilą Armstrongą ir Buzzą Aldriną Mėnulyje 1969 m. ir spėjo tai padaryti iki JAV prezidento Johno Kennedy nustatyto dešimtmečio pabaigos termino.
„Apollo“ programa mane vis dar absoliučiai pribloškia“, – teigė Kanados kosmoso agentūros astronautas „Artemis II“ įguloje Jeremy Hansenas.
„Artemis“ pirmyn judėjo daug lėčiau, po dešimtmečius trukusių abejonių ir mėtymosi tarp Mėnulio ir Marso – kito didžiojo tikslo. Naujoji NASA Mėnulio raketa „Space Launch System“ (SLS) prieš daugiau nei trejus metus per bandomąjį skrydį pakilo (be įgulos) tik vieną kartą.
Dėl tokio pasyvaus požiūrio naujasis NASA vadovas Jaredas Isaacmanas vasarį „Artemis“ programą iš esmės pertvarkė. Sekdamas „Apollo“ pavyzdžiu, jis pridėjo dar vieną misiją tarp būsimos „Artemis II“ ir nusileidimo Mėnulyje, kuris dabar perkeltas į 2028 m. numatytą „Artemis IV“.
Atnaujintos misijos „Artemis III“ metu kitąmet astronautai liks arčiau namų, kaip ir „Apollo 9“ misija 1969 m. Užuot bandę nusileisti Mėnulyje, kaip buvo numatyta iš pradžių, jie treniruosis prijungti kapsulę „Orion“ orbitoje aplink Žemę su vienu ar abiem Mėnulio nusileidimo aparatais, kuriuos kuria Elono Musko „SpaceX“ ir Jeffo Bezoso „Blue Origin“. Konkuruojančios bendrovės spartina aparatų gamybą ir siekia tapti pirmosiomis šioje srityje.
Politinės varžybos
Sovietai buvo aršūs Amerikos varžovai „Apollo“ programos metu, bet jų Mėnulio raketos nuolat sprogdavo pakilimo metu, kol jie galiausiai pasidavė. Dabar pagrindiniai Amerikos varžovai yra kinai.
Kinija jau tapo vienintele šalimi, kuriai pavyko nutupdyti robotizuotus erdvėlaivius tolimojoje Mėnulio pusėje. Šiuo metu ji stengiasi iki 2030 m. nugabenti astronautus prie Žemės palydovo Pietų ašigalio.
NASA taip pat taikosi į tą patį poliarinį regioną, kurio šešėliniuose krateriuose, kaip manoma, yra didžiulis kiekis ledo, kuris galėtų įgulas aprūpinti geriamuoju vandeniu ir raketų kuru. Kaip ir jo pirmtakas Billas Nelsonas, J. Isaacmanas yra pasiryžęs įveikti Kiniją finišo tiesiojoje ir laimėti antrąsias kosmines lenktynes.
Mėnulio raketa
„Apollo“ raketos „Saturn V“ buvo 110 m ilgio, su penkiais pirmosios pakopos varikliais. „Artemis“ SLS raketos ilgis yra 98 metrai, bet ji pasižymi didesne pakilimo trauka su keturiais pagrindiniais varikliais ir dviem šoniniais varikliais.
Visos išskyrus vieną „Saturn V“ raketos pakilo iš Kenedžio kosmoso centro paleidimo komplekso 39-A, kurį dabar nuomojasi „SpaceX“. Visiems SLS skrydžiams NASA naudosis kaimynine 39-B aikštele. Nors prieš skraidindamos astronautus „Saturn V“ pakilo du kartus, SLS skrido tik kartą. 2022 m. SLS debiutui sutrukdė vandenilio degalų nuotėkis, dėl tos pačios priežasties „Artemis II“ misija buvo sustabdyta ir per atgalinio skaičiavimą prieš pat paleidimą šį vasarį. Tada vėl kilo problemų su helio srautu ir misija buvo nukelta dar kartą. Šiuo metu NASA siekia startuoti balandį.
Paleidimo valdymo centras „Launch Control“ liko toje pačioje vietoje. Per „Apollo 11“ pakilimą sausakimšoje paleidimo kontrolės salėje buvo tik viena moteris. Dabar centrui vadovauja moteris – „Artemis“ paleidimo direktorė Charlie Blackwell-Thompson.
Pirmosios misijų į Mėnulį įgulos
„Apollo 8“ vis dar laikoma drąsiausia visų laikų kosmine misija. Frankas Bormanas, Jimas Lovellas ir Billas Andersas tapo pirmaisiais žmonėmis, pakilusiais į Mėnulį 1968 m. Misijai vadovavęs F. Bormanas reikalavo, kad dėl galimos rizikos Mėnulio orbita būtų skriejama kuo mažiau. Jis sutarė su savo viršininkais, kad aplink Mėnulį bus apskriejama viso 10 kartų – toks buvo apšilimas prieš 1969 m. N. Armstrongo ir B. Aldrino pasivaikščiojimą Mėnulyje.
NASA jau seniai nusprendė „Artemis“ įgulos pirmosios misijos metu neskrieti Mėnulio orbita, nes tai pernelyg pavojinga. Pagrindinis tikslas – pirmąkart skrydžio metu išbandyti „Orion“ kapsulės gyvybės palaikymo įrangą.
„Apollo 8“ ir „Artemis II“ misijos turi didelį panašumą – jos rengiamos neramiais laikais.
„Jei bent šiek tiek galime prisidėti prie žmonijos vilties, (…) tai yra labai daug“, – sakė „Artemis II“ pilotas Victoras Gloveris iš NASA.
Pasikartojantys „Apollo 13“ niuansai
Prieš užvesdami pagrindinį variklį kelionei į Mėnulį, „Artemis“ astronautai vieną parą skries aplink Žemę, kad įsitikintų, jog viskas veikia tinkamai. Kapsulė turėtų pasiekti Mėnulį per 3-4 dienas ir dar skrieti maždaug 8 tūkst. kilometrų, viršydama 1970 m. dramatiškai pasibaigusios „Apollo 13“ misijos pasiektą nukeliauto atstumo rekordą.
Kaip ir „Apollo 13“, „Artemis II“ pasinaudos Mėnulio ir Žemės gravitacija: apskriejęs Mėnulį, erdvėlaivis grįš į Žemę vadinamąja laisvojo grįžimo trajektorija, kuri sudaro „aštuoneto“ formą. Tam beveik nereikia kuro. Būtent tokiu būdu namo saugiai grįžo trys „Apollo 13“ astronautai, kuriems teko atsisakyti plano nusileisti Mėnulyje.
„Artemis“ astronautai, kaip ir „Apollo“ misijų įgulos, po skrydžio nusileis parašiutais Ramiajame vandenyne.
Astronautų kostiumai
Balti, masyvūs „Apollo“ misijų dalyvių kostiumai atliko dvigubą funkciją. Astronautai dėvėjo tuos pačius skafandrus tiek paleidimo ir grįžimo metu, tiek ir išsilaipinimui Mėnulyje, nes erdvėlaivyje keliems kostiumams nebūtų užtekę vietos.
„Artemis“ programoje naudojamos „Orion“ kapsulės yra didesnės, jose telpa ne trys, o keturi astronautai ir dar du skafandrų komplektai. NASA sukūrė visiškai naujus skafandrus, skirtus dėvėti kapsulės viduje, o dėl aprangos nusileidimui į Mėnulį kreipėsi į privačias įmones.
Vadas Reidas Wisemanas ir jo įgula dėvės specialiai paleidimui ir grįžimui pritaikytus oranžinius kostiumus. Jie taip pat dėvės juos nukritus slėgiui ar kitu skubiu atveju. Skafandruose jie gali išgyventi iki šešių dienų – įkišę šiaudelį į šalmą jie gali atsigerti vandens ar baltymų kokteilio per šalme įtaisytą šiaudelį, o kaip integruotu tualetu gali pasinaudoti specialiomis sugeriančiomis kelnėmis ir surinkimo talpomis.
Hiustone įsikūrusi „Axiom Space“ šiuo metu būsimoms „Artemis“ įguloms kuria baltus skafandrus, pritaikytus išsilaipinti Mėnulyje.
Ilgalaikiai tikslai
„Apollo“ programa siekta nugalėti rusus kelionėje į Mėnulį ir išskleisti ten JAV vėliavą. Nuo 1969 iki 1972 m. astronautai į Mėnulį nusileido šešis kartus ir ilgiausiai išbuvo 75 val. Vis dar gyvi penki iš 24-ių į Mėnulį skridusių „Apollo“ astronautų.
Planuojama, kad „Artemis“ misijai pirmąkart nusileidus Mėnulyje du astronautai ten praleis beveik savaitę. Lyginant su „Apollo“, šis planas sudėtingas.
„Artemis“ astronautai į Mėnulį skris erdvėlaiviu „Orion“, o pasiekę Mėnulio orbitą persės į „SpaceX“ erdvėlaivį „Starship“ arba „Blue Origin“ „Blue Moon“ – priklausomai nuo to, kuris bus parengtas pirmas. Jie nusileis Mėnulio paviršiuje ir po kelių dienų pakils atgal į orbitą, kur susijungs su „Orion“ kapsule. „Orion“ pargabens astronautus į Žemę.
NASA siekia nepertraukiamo buvimo Mėnulyje, o vėliau – ir Marse, nors, kaip sakė J. Isaacmanas, „pirmąją dieną bazė Mėnulyje neprimins miesto po stikliniu kupolu“. Praėjusią savaitę jis pristatė Mėnulio bazės projektą, kuriame numatytos gyvenamieji moduliai, visureigiai, dronai, energijos jėgainės ir kita infrastruktūra.
Į šio plano įgyvendinimą NASA per artimiausius septynerius metus planuoja investuoti 20 mlrd. JAV dolerių.
Kaip rašė ELTA, pirmoji proga misijai „Artemis“ pakilti į Mėnulį bus balandžio 1-ąją, o vėlesnėmis dienomis bus dar kelios. Ruošdamasi šiai istorinei kelionei, „Artemis II“ astronautų įgula kovo 18 d. pradėjo karantinuotis Hiustone.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
