Lietuvoje ir visame pasaulyje besitęsiant naftos kainų krizei, nemažėja ir degalų, ypač dyzelino, kainos. Kaip sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, mažmeninė rinka veikia stabiliai ir konkurencingai, tačiau klausimų kyla dėl vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“. Vyriausybės nario teigimu, visa Europos Sąjunga (ES), o kartu ir Lietuva, svarsto didmeniniams prekeiviams įvesti mokestį, kuris būtų panašus į anksčiau bankams taikytą solidarumo įnašą.
„Mažmeninė rinka veikia – konkurencija didelė ir maržos nedidelės, tad akys dabar yra nukrypusios į didmenininką („Orlen Lietuva“ – ELTA). Žiūrime, ar jis neturi kažkokių papildomų pajamų, kurių šiaip neturėtų, jei nebūtų tokia didelė naftos ir dyzelino kaina tarptautinėse rinkose. Man atrodo, kad dabar visos Europos mastu yra kalbama apie tokį mokestį, kuris būtų panašus į bankų solidarumo mokestį“, – antradienį LRT radijuje kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Dabar kalbama apie panašų mokestį visos Europos mastu ir mes aktyviai tose diskusijose dalyvaujame – žiūrime, kokie modeliai (yra siūlomi – ELTA). Lenkai irgi sakė, kad bandys taikyti panašų modelį, tad tų iniciatyvų tikrai yra. Lietuva, jei pamatysime, kad yra gaunami kažkokie papildomi pelnai, tikrai seks paskui valstybių traukinį, kurios tą mokestį taiko“, – tikino finansų ministras.
Seimas Laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymą priėmė 2023 m. gegužę, tačiau priemonės nuo šių metų buvo atsisakyta.
Mokesčio tarifas buvo skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas. Surinktos lėšos naudotos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektams finansuoti.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo laikinai – iki birželio vidurio – sumažinti akcizų tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui ir žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui.
Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 tūkst. litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų.
Tokiu pakeitimu kartu su kintamosiomis dalimis – CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja – įprastam dyzeliniam kurui būtų taikomas 503,60 euro už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas, ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui – 35 eurų už 1 tūkst. litrų produkto akcizų tarifas.
Galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).
Numatoma akcizų tarifus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis PVM įplaukomis, todėl poveikio valstybės biudžetui pokyčiai neturėtų.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
