Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad Lietuva nejaučia spaudimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo.
„Ne, tiesiai klausiant, atsakymas tiesus – nejaučia“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė ji, paklausta, ar Lietuva šiuo metu iš JAV jaučia spaudimą baltarusiškų trąšų tranzito klausimu.
Toks klausimas kilo po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale‘as interviu LRT paragino Vilnių atkurti ryšius su Minsku ir kalbėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas.
A. Skaisgirytė tvirtino, jog apie sankcijų panaikinimą negalima kalbėti, nes trąšoms yra taikomi ne Lietuvos, o Europos Sąjungos (ES) ribojimai, kurie vasarį buvo pratęsti dar dvylikai mėnesių. Ji pažymėjo, jog laikas diskutuoti apie galimus pokyčius nėra tinkamas ir dėl nepasikeitusios Baltarusijos vykdomos politikos.
„Tiesą sakant, kodėl jas (sankcijas – ELTA) reikėtų nuimti? Juk sankcijos buvo įvestos su tam tikra mintimi (…) – dėl režimo represijos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu. Tai yra tie patys kaliniai ir susidorojimai su žmonėmis, kurie dalyvavo (demokratiniuose procesuose – ELTA). Kol kas politiniai kaliniai tebėra, sąlygos (Baltarusijoje – ELTA), dėl kurių buvo įvestos sankcijos – nėra pasikeitusios. Tad kalbėti apie sankcijų nuėmimą, nežinau, turbūt mums dar nelabai yra laikas ir vieta“, – akcentavo ji.
Prezidento patarėja sakė, kad JAV gali turėti baltarusiškų trąšų poreikį, tačiau pažymėjo, kad jas gamina ir kitos valstybės, o norint baltarusiškų – jos vežamos kitais keliais.
„Poreikis trąšoms gali būti ir tai yra visiškai normalu. Tačiau Baltarusija nėra vienintelė šalis, kuri tas trąšas gamina – yra ir kitų. Kitas dalykas – tas trąšas taip pat galima vežti per Rusijos teritoriją, kas dabar ir yra daroma – iš Baltarusijos per Rusijos teritoriją į likusį pasaulį. Tad, jei yra noras jų gauti, kelias ir techninės galimybės, kaip gauti tas trąšas, yra ir be Lietuvos įsitraukimo“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.
Tai, kad Rusijai atitenka vykdomo tranzito mokestis, yra normalu
Kai kurie politikai ir verslininkai viešojoje erdvėje kelia klausimą dėl baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimo, kalba, esą taip pildomas Rusijos biudžetas. A. Skaisgirytės teigimu, normalu, kad vykdant tranzitą per Rusiją, jos biudžetą pildo pervežimui taikomas mokestis. Anot jos, įvedant sankcijas, valstybės įvertina galimus praradimus.
„Kaštų naudos analizė visada yra padaroma prieš imantis kažkokių veiksmų. Tačiau vėlgi, įvedant sankcijas yra suprantama, kad kažko reikės atsisakyti. Jeigu būtume nepasirengę to atsisakyti, neįvedinėtume sankcijų“, – teigė šalies vadovo patarėja.
„Taip, yra tam tikras mokestis už tranzitinį pervežimą ir Baltarusija tą mokestį moka, kadangi pati ji neišeina prie jūros, prie uosto, jai reikia tam tikros tarpinės šalies. Tokia šalis dabar yra Rusija ir, taip, moka tranzito mokestį, visiškai normalu – ekonomika“, – tęsė A. Skaisgirytė
I. Ruginienė įvardijo tris sąlygas
Po J. Coaleʼo pareiškimo premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui LRT sakė, kad Lietuva svarstytų pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas.
Anot jos, pirmoji sąlyga tokiam susitikimui – per sieną neturi skirsti kontrabandiniai balionai. Antroji – visi Baltarusijoje sulaikyti vilkikai turi būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų. Trečioji sąlyga – Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
G. Nausėda tikino, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekels grėsmių Lietuvai. Tuo metu trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu.
Atšaukė sankcijas ir „Belaruskalij“
Užpraeitą savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.
ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.
Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.
2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
