Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė socialdemokratė Jurgita Šukevičienė siūlo atsisakyti nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliosiančių įstatymo nuostatų, numatančių, kad pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį.
Švietimo įstatymo pataisas įregistravusi parlamentarė siūlo išlaikyti esamą reguliavimą, t. y. šiuo metu taikomus reikalavimui pagrindiniam išsilavinimui įgyti.
Jos teigimu, tai leis jaunuoliams siekti vidurinio išsilavinimo neprarandant vienerių mokslo metų 10 klasės kurso kartojimui, nes mokinys tiek pats, tiek su mokytojų pagalba gali likviduoti turimas mokymosi spragas ir sėkmingai baigti vidurinio ugdymo programą.
Jei Seimas pritartų, pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtų reikalaujama baigti pagrindinio ugdymo programą ir pasitikrinti savo mokymosi pasiekimus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka organizuojamuose pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skelbiami pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatai atskleidžia, kad daliai mokinių nepavyksta įveikti apibrėžtų mokymosi rezultatų.
Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime slenkstinio pasiekimų lygio 2023 m. nepasiekė 4,9 proc., 2024 m. – 4,3 proc., 2025 m. – 10,5 proc. 10 (II gimnazijos) klasės mokinių, o matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime slenkstinio pasiekimų lygio 2023 m. nepasiekė 25,2 proc., 2024 m. – 22,7 proc., 2025 m. – 17,8 proc.10 (II gimnazijos) klasės mokinių.
Kaip pastebi projekto iniciatorė J. Šukevičienė, NŠA duomenimis, jei 2025 m. pagrindiniam išsilavinimui įgyti būtų keltas reikalavimas pasiekti slenkstinį pasiekimų lygį, pagrindinio išsilavinimo nebūtų įgiję 15,2 proc. arba 4 247 mokiniai.
„Šie mokiniai negalėtų siekti ir vidurinio išsilavinimo. Tačiau jei mokiniui pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepavyksta pasiekti atitinkamo lygio, jam turi būti teikiama reikalinga mokymosi pagalba, kaip tai numato Švietimo įstatymas, o ne sudaromos teisinės kliūtys siekti vidurinio išsilavinimo“, – sako J. Šukevičienė.
Švietimo įstatymo pataisas ji įregistravo kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.
2026 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas pasiekimų patikrinimų metu pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų slenkstinį lygį.
Jeigu mokinys nepasieks kurio nors dalyko slenkstinio lygio, jis galės tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti pasiekimų patikrinime. Jeigu ir pakartotinai jam nepavyks pasiekti slenkstinio pasiekimų lygio, jis galės tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
