Kiekvienas būstą renkasi pagal savo norus, galimybes bei skonį. Trokštantys gamtos, pievų ir laukų grįžta į kaimą, kiti tuo tarpu negalintys palikti asfalto ir dangoraižių apsistoja mieste. Vieni renkasi butą, antri – namą. O treti? Tretieji renkasi…“fabriką“ (loftą)!
Antiburžuazinis gyvenimas
Gyvenimas loftuose tapo madingas 1960-aisiais metais, kai menininkai SoHo rajone New York’e pradėjo kurtis rekonstruotose sandėlių patalpose. Aukštos lubos, atviros, gerai apšviestos erdvės leido sukurti puikias kūrybines dirbtuves. Triukšminga kaimynystė (juk vis dėlto tai buvęs sandėlis!) reiškė žemesnę kainą, kas buvo idealu badaujantiems menininkams.
XIX a. fabrikų ir sandėlių karkasai buvo statomi naudojant ketą (geležies, anglies ir silicio lydinys). Pats pastatas buvo labai didelis ir erdvė nebuvo padalyta sienomis. Taigi tuometinius menininkus paviliojo didžiulė atvira erdvė, žema nuomos kaina ir faktas, jog gyventi loftuose buvo draudžiama, todėl tai buvo gan ryškus savo ideologinių tikslų demonstravimas.
Iš pat pradžių loftai buvo siejami su antiburžuaziškumu, antimieščioniškumu. Laikui bėgant „loftų mada“ iš periferinės tapo vyraujančia – nuo Amerikos iki Europos sostinių. 1990-ųjų Londonas buvo puiki dirva naujoms idėjoms plėtotis.
Taigi loftai, jau pripažinti valstijose, ir Europoje tapo skiriamuoju naujos eros požymiu. Nekilnojamo turto supirkėjai ir architektai ėmė renovuoti neprižiūrėtus, nenaudojamus prekybinius pastatus, stovinčius Londono centre, taip keisdami ir suvokimą apie gyvenamąją vietą.
Tradicijų laužymas
Suvokimas iš tikrųjų ir buvo esmė. Gyvenimas loftuose šiaip ar taip buvo siejamas ne tik su radimu vietos, kur būtų galima patogiai išsimiegoti dienos pabaigoje. Tai buvo ir pabėgimas nuo griežtų buržua tradicijų, šabloniškumo (kūryboje, estetikoje, saviraiškoje ir pan.).
Netgi XIX a. romanai apie tradicinius Viktorijos laikus, namų ūkius vaizduoja kaip slegiančią patriarchalinę erdvę – sutramdymo ir apribojimų vieta (tai neurozės ar net beprotystės šaltinis!). Ar tai būtų Bronte‘s Jane Eyre, ar Charlotte Perkins Gilman‘s The Yellow Wallpaper – uždari kambariai siejami su žmonių kankinimu ir naikinimu (dažniausiai moterų).
Loftai, priešingai, buvo atviri ir šviesūs. Loftuose nėra pastogių, vadinasi nėra kur pasislėpti ar įkalinti. Nėra vartų, sodų, garažų, taigi nereikia apsimetinėti, jog iš tikrųjų gyveni kaime. Loftai patvirtina gyvenimo mieste sudėtingumą. Tai siejama su modernybės, nepagražintos tikrovės, priėmimu.
Stilius pabrėžiantis individualumą
Šiandien, tai kas kažkada seniau buvo siejama su pramone, senais sandėliais, neteisėtai apgyvendintomis patalpomis, simbolizuoja ne tik būstą menininkams ir bohemišką gyvenimą gyvenantiems žmonėms. Loftus renkasi ir populiarūs artistai, ir eiliniai gyventojai.
Loftai tapo vienu pagrindinių iššūkių ir interjero dizaineriams. Gundantis marketingas įtikino net pasiturinčius verslininkus, jog gyvenimas lofte (kažkaip!) padarys juos daug idomesniais, meniškesniais ir nesuvaržytais.
Stilius, kurtas dizainerių bei architektų, stipriai pabrėžia individualumą, erdvę, laisvę ir autentiškumą. Loftams priskiriamos keturios pagrindinės savybės: aukštos lubos, atviros erdvės, dideli langai ir matosi statybinės medžiagos (pvz., plytų siena, vamzdžiai, lentos).
Loftas gali būti pastato viršutinis aukštas, viršutinis kambarys ar pastogė (angliškai loft ir reiškia pastogė, viršutinis aukštas). Nuo įprastinės pastogės loftas skiriasi tuo, jog pastogė dažniausiai užima visą pastato aukštą, o loftas apima tik kelis kambarius. Arba tai gali būti butas – didelė atvira erdvė, pritaikyta gyvenimui.
Dekoravimas – laisvė fantazijai
Nėra jokių griežtų taisyklių kalbant apie lofto dekoravimą. Žvakės, pagalvėlės, vazelės – suteiks kambariui daugiau spalvų, o žali plačialapiai dideli augalai įneš gyvybingumo. Kiliminė danga pridės šilumos, o taip pat ir sumažins aidą, kuris būdingas didelėse patalpose.
Dekoruojant loftą svarbus ir jo tipas – senas pastatas, buvęs sandėlys ar fabrikas (buvę pramoniniai pastatai) ir dabar pritaikytas gyventi, arba tai gali būti nauji loftai. Senųjų loftų sienos gali būti „plikos“ (pvz., matosi plytos), grindų mediena jau sena ir pan. – patalpos jau turinčios istoriją. Tuo tarpu naujieji loftai statomi išimtinai pritaikant juos gyventi.
Patarimai lofto naujakuriams
Dažnai loftai siejami su daugybe langų ir geru vaizdu pro juos. Tačiau, jei pas jus yra ribotas skaičius langų, galite pasinaudoti mažyte gudrybe norėdami mėgautis saulės spindulių teikiama šviesa ir šiluma.
Pastatykite veidrodį vietoje, kur atsispindėtų saulės šviesa, patenkanti pro langus. Žinoma, lofte galite susidurti ir su priešinga problema – per daug šviesos. Naudokite žaliuzes, ne užuolaidas. Žaliuzės ne tik suteiks šiuolaikiškumo, bet ir karštą vasaros dieną palaikys vėsą kambaryje.
Pasidaryk sieną pats!
Kartais loftuose nėra atskiros virtuvės, miegamojo ar vaikų kambario, būna tik viena didelė erdvė. Vien jau lofto apibūdinimai, jog tai atvira, didelė erdvė, leidžia spręsti, jog sienų ten mažokai. Taigi jas galima pasidaryti!
Pavyzdžiui, tam puikiausiai tiktų knygų lentynos, spintos ir kiti baldai, kurie žymi skirtingų erdvių ribas (virtuvės, miegamojo ir pan.). Taip pat sienos funkcijas gali atlikti ir audeklo širma ar skiriamoji sienelė. Dar norint sukurti atskiras erdves galima pabandyti sužaisti su baldų spalvomis.
Kuriant virtuvę reiktų naudoti stalą, kedes ir kitus virtuvei reikalingus baldus iš tos pačios medienos ar metalo, o svetainei panaudoti panašaus stiliaus baldus, tačiau audinius esančius ant kėdžių ar sofos, kilimus ar kitus kambario aksesuarus, kitokios spalvos nei buvo virtuvėje.
Grindys – dar viena skiriamoji priemonė. Virtuvės dalyje galima iškloti plyteles, svetainėje – kietmedį, o miegamojo zonoje pakloti minkštą kilimą.
Lubos siekiančios dangų
Loftų sienos gali būti ir 5 metrų aukščio, taigi čia galite parodyti savo meninius sugebėjimus. Įprastame bute turbūt niekada nepakabintumėte paveikslo/plakato, kurio aukštis prilygsta jūsų ūgiui, tačiau lofte tai įmanoma ir puikiai tinka.
Loftuose nenaudojamas ir tipinis, kiekvienam būstui įprastas apšvietimas (juk vis dėlto šviestuvas būtų pakabintas 5m. aukštyje!). Sietynas pakabinamas virš valgomojo stalo arba tam gali būti naudajamos kelios atskiros lempos, kabančios įvairiais atstumais viena nuo kitos.
Dažnai loftai būna „dviejų aukštų“ , kuriuos skiria laiptai. Apatinėje didžiojoje erdvėje įkuriama svetainė ir virtuvė, o viršutiniame aukšte vieta miegamajam (kartais miegamojo „kambario“ plotis apsiriboja lovos pločiu).
Didelės erdvės neturėtų atbaidyti nuo gyvenimo lofte, kaip tik suteikti tam tikro žavesio. Fantazija, lėšos ir noras išsiskirti padės sukurti jaukius, modernius namus į kuriuos visada norėsis grįžti…nors ir žinant, jog gyveni buvusiame fabrike ar sandėlyje…o kas sakė, kad fabrike negalima gyventi?
