Vilniuje ir Kaune užfiksuoti sukčiavimo atvejai rodo, kad telefoniniai sukčiai ir toliau aktyviai taikosi į gyventojus, ypač vyresnio amžiaus žmones. Policijos duomenimis, per kelis incidentus iš viso išviliota apie 19,8 tūkst. eurų.
Kaune nukentėjo 1957 metais gimusi moteris. Ji nurodė, kad kovo 26 dieną, būdama namuose, sulaukė skambučio iš nepažįstamų asmenų.
Skambinusieji bendravo rusų kalba ir prisistatė telekomunikacijų bendrovės darbuotojais bei policijos pareigūnais. Tokia taktika dažnai naudojama siekiant sukelti pasitikėjimą ir skubos jausmą.
Apgaulės būdu moteris buvo įtikinta perduoti pinigus. Iš jos išviliota 12,5 tūkst. eurų.
Panašus sukčiavimo atvejis užfiksuotas ir sostinėje. Vilniuje nukentėjo 1928 metais gimusi moteris.
Ji pranešė, kad vasario 17 dieną sulaukė skambučio iš nepažįstamos moters. Skambinusioji prisistatė pareigūne.
Pokalbio metu buvo panaudota apgaulė, po kurios senjorė neteko 7 265 eurų. Nurodoma, kad pinigus ji perdavė į namus atvykusiam asmeniui.
Tokie atvejai rodo, kad sukčiai dažnai veikia keliais etapais – pirmiausia užmezga kontaktą telefonu, o vėliau pasitelkia fizinį pinigų paėmimą.
Policija abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir kritiškai vertinti bet kokius netikėtus skambučius.
Pabrėžiama, kad nei policijos pareigūnai, nei kitų institucijų atstovai neprašo gyventojų perduoti grynųjų pinigų ar atskleisti jautrios informacijos telefonu.
Gyventojams rekomenduojama nepasitikėti nepažįstamais asmenimis, neskubėti priimti sprendimų ir, kilus įtarimams, nedelsiant nutraukti pokalbį bei kreiptis į artimuosius ar policiją.
Šie įvykiai dar kartą primena, kad sukčiai nuolat prisitaiko prie situacijos ir ieško naujų būdų, kaip išvilioti pinigus, todėl atsargumas išlieka pagrindine apsaugos priemone.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
